Berlyne gyvenanti ir kurianti kino režisierė, prodiuserė ir fotografė J.Jackie Baier pati yra transseksualė. Nuo 1999 metų ji, stebėdama grupę Berlyne dirbančių transseksualių moterų, kuria fotografijų ciklus prostitucijos tema.
„Su Julija susipažinau 2003 m. Vilmersdorfe esančiame bare. Kurį laiką dirbome ten „užeigos merginomis“ siūlydamos lankytojams pirkti alkoholį, seksą, bet ką, kas generavo grynuosius. Tačiau abi greitai iškritome iš biznio. Aš, pasak šeimininkės, nebuvau pakankamai gera prostitutė (ir ji buvo teisi). O Julija pasidavė įpročiui žodžiu tvirkinti klientus. Tai negalėjo gerai baigtis”, – prisimena filmo režisierė J.Jackie Baier.
Pasak režisierės, ją sužavėjo Juljos euforija ir džiaugsmingas entuziazmas dėl to, kad ji galiausiai gali būti tokiu žmogumi, dėl kurio ilgai kovojo. Ji prieš nieką nebelenkia galvos ir nebebijo sakyti tai, ką mano. Ji yra Julija K. – laisvos valios moteris, kuri niekada nepriklausys nė vienam vyrui. Tačiau kartu jos akyse atsispindi absoliuti vienatvė ir seniai patirtos gyvenimo dramos aidai.
„Julija panaši į vieną iš mano jaunystės idealų – šeštajame ir septintajame dešimtmetyje Niujorke gyvenusią transseksualią dramaturgę Jackie Curtis, kuri yra pasakiusi: „Tiesiog vaikštinėdama miesto gatvėmis daugiau prisidedu prie revoliucijos ir pokyčių nei jūs su visomis savo skrajutėmis, lozungais ir kitomis nesąmonėmis“, – sako J.Jackie Baier.
Europos šalių kino forume „Scanorama“ režisierė lankysis antrą kartą. 2011 metais festivalyje ji pristatė savo filmą „Gėdos namai“. „Scanoramos“ direktorė Gražina Arlickaitė pabrėžia: „J.Jackie Baier savo filmams renkasi nepopuliarias, skaudžias ir sudėtingas temas. Jos filmų protagonistai - visuomenės užribio žmonės. Kontraversiški jų portretai ir šokiruoja, ir traukia. Tokia ir jos filmo "Julija" herojė. Ar ištiesite jai ranką?“
Filmas „Julia“ – tai jaudinantis pasakojimas apie transseksualę, kilusią iš Klaipėdos, paauglystėje priverstą bėgti iš namų į Vokietiją, parduotą į prostitucijos verslą ir atsidūrusią ant visiško fizinio ir psichologinio išsekimo ribos.
Kartu tai pasakojimas apie universalius dalykus - vienatvę ir šaknų praradimą, nepalaužiamą laisvės troškimą ir viltį patirti bendrumo jausmą bei žmogiškąją šilumą. Tai ne tik transseksualumo, bet apskritai buvimo kitokiam – neįgaliam, kitokios odos spalvos, kitokių įsitikinimų ir t.t. – studija. Tai pasakojimas apie būseną, į kurią patenka žmogus, nuo kurio nusisuka visi, tarp jų ir motina. Tai kovos už teisę, nepažeidžiant kitų žmonių interesų, būti savimi manifestas.
Filmas sukurtas bendradarbiaujant Vokietijos kino kompanijoms ,,Gamma Bak Filmproduktion”, ,,J.Jackie Baier Filmproduktion” bei lietuvių kino studijai „Just a Moment“, prodiusavusiai Linos Lužytės dokumentinį filmą ,,Igruški”, Giedrės Žickytės dokumentinį filmą ,,Kaip mes žaidėme revoliuciją”, Marato Sargsyano dokumentinį filmą ,,Tėvas” ir kitus dokumentinius bei vaidybinius lietuvių kino režisierių projektus.
Nuo lapkričio 29 d. filmas bus rodomas daugelyje Lietuvos kino teatrų.
Lietuviškai subtitruotas filmo anonsas
