Kaip tai suprasti? Juvelyrai buvo raginami žaisti dirbinių formomis bei nešiosenos būdais. Tarkime, kurti darbus ne tradicinėms kūno dalims – riešui, kaklui ar ausims – papuošti, tačiau surasti jiems naujų įdomių kūno vietų ir suteikti tam papuošalo „perkėlimui” simbolinę prasmę.
M.Štrbac siūlė dailininkams pamąstyti apie praeitį, kaip dirbiniai buvo nešiojami senesniais laikais, ir atskleisti papuošalo ryšį su kūnu šiuolaikiniame kontekste.
Menininkus projektas įkvėpė išbandyti naujas savo kūrybos galimybes ir neįtikėtinai praplėsti standartinę juvelyrikos sampratą.
Tarkime, Dina Grguric patupdė ant piršto brangią degtukų dėžutę, kad prireikus degtukai būtų po ranka.
Davoras Šukas nutarė pritaikyti juvelyriką protezavimo srityje – sukūrė dekoratyvinę pirštinę, kuri gali būti naudojama kaip stilizuotas ortopedinis protezas lūžus pirštams.
Marko Horvatas išreiškė požiūrį į žmonių santykius stuburo slankstelių formos konstrukcija.
Lazeris Lumezis sukūrė juvelyrinį dirbinį ne kūnui, o kaip kūno dalį – trečiąją akį.
Kiti autoriai savo sukurtais aksesuarais praplėtė perukų, akinių rėmelių, plaukų segtukų, rankinių dirželių paskirtį arba surado savo papuošalams neįprastų kūno vietų.
Pavyzdžiui, Stjepano Baljos sidabro drugeliai plasnoja po visą kūną, sujungti plona virvele per petį.
Anot M.Štrbac, šia paroda nepretenduojama pristatyti visos Kroatijos juvelyrikos meno – ji neapibrėžia jokių tapatumo ribų. Pagrindinis šios parodos tikslas – išprovokuoti žiūrovus diskusijai, kelti klausimus ir ieškoti į juos atsakymų.
Paroda veiks iki lapkričio 18 d.
Šiuolaikinė kroatų juvelyrikos paroda „Juvelyrika kūnui” atidaroma galerijoje „Meno niša” lapkričio 5 d. 18 val.
