Kartu su juo ir jo geru bičiuliu Algirdu Kumža patraukiame papietauti ir pasikalbėti apie meną ir apie tai, ką jis du mėnesius veikė Europoje.
Du mėnesius keliavęs Rimvydas pripažįsta – jis jau pavargo ir pasiilgo niekada nemiegančio Niujorko.
„Lietuvoje pasidariau išsiblaškęs. Reikėjo nuvažiuoti ir į Ženevą, ir į Vilnių užsukti, o visi tik vyno siūlo“, - jau prisėdus viename Vilniaus restoranų nusijuokė menininkas.
Net per keliones R.Bartkus gauna užsakymų iš Niujorko ir spėja juos padaryti. Menininkas neslepia – toks tempas gerokai išvargina.
Ženevoje buvo atidaryta Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai skirta R.Bartkaus paroda „Pusiausvyra“. Tai – viena svarbiausių R.Bartkaus parodų.
Darbai – subtilūs
R.Bartkaus instaliacijos siekia atskleisti pusiausvyros svarbą Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų darbe, kai siekiant harmonijos bei tarpusavio supratimo tenka derinti prieštaringus įvairių šalių interesus.
„Šios parodos idėja – pusiausvyra. Visos organizacijos, kurios yra JT, turi savo interesų. Visos šalys bando sverti į savo pusę. Tikslas – išlaikyti šių norų pusiausvyrą. Todėl penki darbai simbolizuoja aktualias žmogaus teisių, švietimo ir sveikatos apsaugos, darnaus vystymo, migracijos temas“, - sakė R.Bartkus.
Šie meno kūriniai sukurti iš 16 tūkst. vinių. Iš tolo atrodo, kad paviršius žėruoja nuo brangiųjų akmenų, tačiau tai – tik vinių plokščiosios pusės. Tokių statybinių medžiagų naudojimas yra priimtinas R.Bartkui.
„Man ši technika patinka todėl, kad matyti dualizmas. Viena vertas, tai pompastiškas ir raibuliuojantis kūrinys. TKita vertus, matai agresyvias ir aštrias vinis. Norėjau iliustruoti, kad problema visuomet turi dvi puses. Kai problema išspręsta, ji aukštinama, tačiau kai ji lieka, skaudžiai duria. Man buvo svarbu tai parodyti“, – sakė R.Bartkus.
Trapios yra ir pačios instaliacijos – jeigu jas neatsargiai pasversi į vieną pusę, tūkstančiai vinių pabirs ant žemės. Beje, pačias vinis galima ištraukti – taip galima koreguoti patį darbą.
Menininko sukurtos instaliacijos specialiai skirtos rūmų salei „Salle des pas perdus“.
Beje, viena instaliacija galėjo sverti iki 25 kilogramų. Norėta vinis įsigyti Lietuvoje, tačiau pasirodė, kad čia aliumininių vinių nėra. Lietuvoje buvo tik cinkuotos, kurios meno kūrinio svorį būtų padidinusios keletą kartų.
Kodėl buvo pasirinktos vinys? R.Bartkui atrodo, kad menas turėtų būti kuriamas iš paprastų medžiagų. Iš paprasto daikto sukurta kas nors neįprasta ir kas skleidžia žinią, įdomiausia ir pačiam kūrėjui.
„Man patinka kokį nors prastą ir neišvaizdų dalyką paversti kuo nors išskirtiniu. Yra dailininkų, kurie savo menui kurti gauna didžiules suma. Man tai atrodo įtartina. Manau, kad viską galima padaryti pakankamai nebrangiai.
Grubiai tariant, man patinka paimti mėšlą ir iš jo padaryti ką nors efektinga. Žinoma, galima naudoti brangų apšvietimą ir padaryti šou, tačiau man patinka viską daryti paprastai. Nežinau, gal dėl to, kad esu iš Rytų Europos“, – nusijuokė menininkas.
Jis atskleidė, kad kitas jo didelis darbas turėtų būti susijęs su šviesa. Tai nebūtų apšvietimas, o darbas su šviesa kaip medžiaga: „Man įdomu dirbti ir žaisti su šviesa, kai ji yra vienintelis elementas.“
Sužavėjo neišvaizdžios sienos
Viena iš daug atgarsio sulaukusių parodų surengta prieš metus. Parodos „Tapybos pabaiga“ pasaulinė premjera įvyko praėjusių metų rudenį Vilniuje, „Titaniko“ galerijoje.
Parodai pasisekus R.Bartkus sulaukė įmonių grupės „Arvi“ prezidento Vidmanto Kučinsko pasiūlymo atvežti įspūdingus paveikslus į Marijampolę. Atvykęs menininkas tąkart nenusivylė - fabriko, kuris buvo pastatytas 1931 metais, sienos jį sužavėjo.
Net ir dabar prisiminęs parodą Marijampolėje R.Bartkus nusišypso – jam įsiminė fabriko vaizdas bei senos apipelijusios sienos.
R.Bartkus taip pat yra sukūręs turbūt vieną žinomiausių savo kūrinių. Jį žino visi lietuviai, tačiau autorių prisimena ne visi. Tai – 50 litų nominalo banknotas, šiuo metu cirkuliuojantis Lietuvos pinigų apyvartoje. Beje, pinigo eskizą R. Bartkus nupiešė tuomet, kai Lietuva dar nebuvo laisva.
***
Ray (Rimvydas) Bartkus gimė 1961 m. Vilniuje. 1986 m. baigęs grafikos specialybę tuomečiame Vilniaus dailės institute kūrė litografijas, ofortus, piešinius, dalyvavo daugybėje bendrų ir personalinių parodų Lietuvoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Kanadoje ir kitose šalyse.
Gavęs pasiūlymą pristatyti savo darbus viename JAV universitetų R.Bartkus vėliau nusprendė persikelti į šią šalį. Nuo 1991 metų jis kartu su žmona ir sūnumi gyvena Niujorke.
R.Bartkaus spaudiniai sudomino laikraščio „The New York Times“ meno direktorių ir dailininkui buvo pasiūlytas darbas šiame leidinyje.
