Karščiausias metų laikas man yra ruduo, ypač lapkritis. Vyksta Europos šalių kino forumo „Scanorama” baigiamieji darbai. Šis kino festivalis, aplankysiantis Vilnių, Kauną, Šiaulius ir Panevėžį, jau vienuoliktasis.
Mūsų biure tvyro nervinė įtampa, pluša daug žmonių, aplinkui kalnai filmų, katalogų, programėlių. Telefonai skamba kas penkias minutes.
Jaunieji „Scanoramos” komandos nariai vakarais mane veja iš biuro ir įsakmiai reikalauja, kad eičiau namo pailsėti. Norėčiau ilgiau pamiegoti, bet dabar miegu tiek, kiek leidžia galimybės.
Per gyvenimą pažiūrėjau daugybę filmų. Džiaugiuosi, kad išmokau atskirti pelus nuo grūdų.
Anksčiau bijodavau, kad atrinkdama filmus galiu praleisti ką nors labai svarbaus. Ir praleisdavau. Neįmanoma visko pamatyti.
Kino festivaliai vadovaujasi vienu iš dviejų kriterijų: arba pataikauja jau susiformavusio skonio žiūrovams, arba padeda formuoti tą skonį. Jei pasirenki antrąjį variantą, filmus turi atrinkti pagal meniškumą, išliekamąją vertę, įvairiapusiškumą.
* * *
„Scanoramoje” klasikos programa susipins su įdomiausiais šiuolaikiniais filmais. Juk būtent ant klasikos pamatų išauga naujausi atradimai.
Mes nesiūlome filmų, kurie mums patinka. Mes rodome tai, ką verta žiūrėti. Tai negarantuoja populiarumo, tačiau juk tai, kas populiaru, nebūtinai yra vertinga.
Žiūrovams paliekame teisę vertinti filmus pagal principą patinka arba nepatinka.
Festivalio metu ne tik pristatome filmus – rengiame meistriškumo dirbtuves, esame pasikvietę svečių iš užsienio.
Jų įnoriai nebūna dideli. Įsitikinau, kad kuo žmogus iškilesnis, tuo paprastesnis.
Pavyzdžiui, pernai „Scanoramoje” viešėjo garsi norvegų aktorė ir režisierė Liv Ullmann. Ilgus metus derėjomės dėl jos atvykimo. Kai gavome žinią, kad ji atvyks į festivalį, puolėme ruoštis sutikimui, aiškinomės, ką ji valgo ir geria. Bet visa įtampa ir rūpestis atlėgo, vos viešnia išlipo iš automobilio – ji buvo labai draugiška.
Tik nustebau, kad Liv, propaguojanti sveiką gyvenimo būdą, prašė, jog viešbučio kambaryje būtų „Coca-Cola”.
* * *
Šiemet visuomenei turėtų būti įdomus suomių aktorius Tommi Korpela, nes yra filmavęsis Lietuvoje ir tas filmas greitai pasirodys ekranuose. „Scanoramoje” T.Korpela pristatys suomių filmą „Viskas, ką darome dėl meilės”, kuriame atlieka pagrindinį vaidmenį.
Labai svarbi ir „Scanoramos” senbuvė, vokiečių dokumentinių filmų režisierė Jackie Baier, pasirodysianti su Lietuvos ir Vokietijos bendros gamybos filmu „Julija”.
Seniai svajojau, kad į „Scanoramą” atvažiuotų Goranas Paskaljevičius. Jis – pats įdomiausias Balkanų režisierius.
Taip pat esu labai dėkinga ištikimam festivalio bičiuliui lenkų režisieriui Krzysztofui Zanussiui. Jis sutiko būti festivalio konkursinės programos „Naujasis Baltijos kinas” vertinimo komisijos pirmininku.
* * *
Natūralu, kad festivalyje pasitaiko nuotykių. Užpernai režisierius iš Suomijos Dome Karukoski pas mus keliavo du kartus, mat supainiojo spalį su lapkričiu.
Kartą Japonijos kino atstovai į festivalį atvyko plonai apsirengę, nors rašėme, kad Lietuvoje šalta. Ką gi, teko jiems parūpinti šiltų drabužių, kad svečiai nesusirgtų.
Festivalio metu rūpesčių apstu, tačiau kai jis baigiasi, apima tuštumos jausmas. Sunku atsisveikinti su tuo, į ką įdedi daug širdies, emocijų, laiko, jėgų. Tačiau netrukus tuštumą vėl pradeda pildyti naujos kūrybinės vilionės.
Jei norime, kad „Scanorama” turėtų rimtą, įdomią programą, pasirengimo darbai turi prasidėti vos ne kitą dieną po to, kai baigiasi festivalis.
