Scenoje su orkestru susitiks smuikininkas V.Čepinskis ir Filharmonijoje Vilniuje pirmą kartą diriguosiantis svečias iš Rusijos A.Skulskis. Maestro yra Žemutinio Naugardo (Nižnij Novgorodas) filharmonijos simfoninio orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas, Andrejaus Sacharovo festivalio rengėjas. Žemutinio Naugardo ir Sankt Peterburgo konservatorijų auklėtinis, diriguoti pradėjo 1967 m. Visa jo kūrybinė biografija susieta su Žemutinio Naugardo simfoniniu orkestru: per daugiau nei 4 dešimtmečius A.Skulskis parengė apie 2000 programų. Su įvairiais kolektyvais ir garsiausiais Rusijos bei užsienio solistais A.Skulskis yra gastroliavęs Europoje ir JAV. Be to, profesorius vadovauja Žemutinio Naugardo konservatorijos Operos ir simfoninio dirigavimo katedrai, yra daugelio mokslinių darbų, straipsnių autorius. Triskart apdovanotas Žemutinio Naugardo miesto premija. 2004 m. jam suteiktas Rusijos liaudies artisto vardas.
Vakaro programoje nuskambės Josepho Haydno Simfonija Nr. 48 C-dur, sukurta 1769 m. ir skirta imperatorienei Marijai Terezai. Šis kūrinys priklauso „Audros ir veržimosi“ ("Sturm und Drang") laikotarpiui, kuriam būdingas emocinis intensyvumas, audringos nuotaikos, neramios ritminės figūros, nenuspėjama dinamikos kaita, staigūs kontrastai,netaisyklingos formos ir dažni efektai, kuriais siekiama šokiruoti publiką. J.Haydną keis Wolfgangas Amadeus Mozartas. V.Čepinskis grieš nuostabių melodijų kupiną W.A.Mozarto Koncertą smuikui ir orkestrui Nr. 3 G-dur, kuris kartais vadinamas „Strasburgo“ pagal III dalies Rondo temą, nors kūrinys sukurtas 1775 m. Zalcburge. Pakilus ir grakštus, o svarbiausia gausus nuostabių melodijų kūrinys dažnai skamba koncertų scenose ir žavi klausytojus savo lengvumu.
Kitokia ekspresija į klausytoją prabils antrojoje koncerto dalyje skambėsiąs Richardas Straussas. Čia išgirsime dvidešimt tris Lietuvos kamerinio orkestro balsus, mat bus atliekamos R.Strausso „Metamorfozės“ 23 styginiams. Tai vienas paskutinių šio kompozitoriaus kūrinių - lyg gedulinga giesmė, apraudanti sugriautą Vokietiją, jos kultūrą, didžiąsias meno vertybes. Kūrinyje panaudota Ludwigo van Beethoveno „Heroinės“ simfonijos gedulingojo maršo tema: muzikos audinyje girdimi jos motyvai, nuotrupos, o kūrinio pabaigoje suskamba tiksli temos citata.
