„Apie arklius ir žmones” (rež. Benediktas Erlingssonas, Islandija). Islandiško humoro prikimštas filmas pilnas kadrų, prilygstančių arklius ir žmones mėgusio tapyti XVIII amžiaus italų jėzuito Giuseppe Castiglione paveikslams. Tik šiurkštesnių, sultingesnių, ironiškesnių.
Bene didžiausią įspūdį paliko tai, kad serbų režisieriaus Emiro Kusturicos energingą ritmą ir šmaikščią atmosferą primenančioje juostoje beveik nutrintos ribos tarp žmonių ir arklių. Arklio žvengimas nesiskiria nuo žmogaus juoko. Žmonių seksas toks pat gaivališkas kaip arklių sueitis. Žmonių ir arklių kūnai tokie pat pažeidžiami ir laikini.
Kitaip tariant, arklys – irgi žmogus, o žmogus – irgi arklys. O jų bendra būtis – ir rimta, ir juokinga, bet labiausiai – komiška, nes susijusi su amžinu pralaimėjimu prieš nei arkliams, nei žmonėms nepavaldžias jėgas ir instinktus. Tikras kinas, kuriame gal kiek per daug dirbtinokų komiškų scenų.
Įvertinimas – 9 iš 10.
„Išgyvena tik mylintys” (rež. Jimas Jarmushas, JAV, Vokietija, Prancūzija, Kipras, Jungtinė Karalystė). Žiūrėdamas šį filmą už kadro girdėjau nebylų J.Jarmusho kikenimą. Nenuostabu, nes režisierius šįkart juokėsi iš savęs. Ėmėsi pasakojimo apie vampyrų meilę ir pats suprato, į kokią keblią situaciją pateko.
Filme nuolat jutau milžiniškas J.Jarmusho pastangas gelbėti padėtį – vampyrų temą išskirti su pramoginiu kinu ir ištekinti už autorinio kino. Maždaug per vidurį filmo net pajutau, kaip man iš gerklės veržiasi nevaldomi žodžiai, kad visa tai, kas vyksta ekrane, yra visiška nesąmonė.
Ar J.Jarmushui pavyko išgelbėti pramoginio kino negyvai nukankintą vampyrų temą? Vienareikšmiško atsakymo nėra.
Vieniems į gelbėjimo ratus įspraustos pseudointelektualios detalės teiks milžinišką atpažinimo palaimą, kiti skepetiškai šypsosis stebėdami, kaip išgėręs užkrėsto žmonių kraujo miršta vampyras Christopheris Marlowe (Johnas Hurtas).
Taip, tai tas pats, kuris pagal vieną teoriją parašė visas Williamo Shakespeare’o pjeses.
Šiaip ar taip, žiūrėti naująjį J.Jarmusho filmą smagu. Ne tik dėl puikaus aktorių – vampyrus Adomą ir Ievą vaidinančių Tomo Hiddlestono ir Tildos Swinton – darbo, bet ir dėl režisieriaus pavydėtino ritmo pojūčio, sugebėjimo perteikti visuomenę apėmusią apatiją, pasirinkti netikėtą, bet įtaigią muziką.
J.Jarmushas – tikras meistras, kurio rankose net ir vampyrai prabyla savitai. Dėl to nepasiginčysi.
Įvertinimas – 7 iš 10.
„Jauna ir graži” (rež. François Ozonas, Prancūzija). Neparankių temų nevengiantis prancūzų režisierius F.Ozonas per savo karjerą išnarpliojo bene visus 50 seksualumo atspalvių. Smagu, kad pagaliau jis priaugo iki Kristijono Donelaičio ir Vladimiro Nabokovo.
Filmą sudaro keturios dalys, pavadintos metų laikų vardais. Jame pasakojama apie šių dienų Lolitą – 17 metų nimfetę Izabelę (Marine Vacth), kuri ne tik nori, bet ir iš visų jėgų siekia sekso.
Vasarą ji praranda nekaltybę, rudenį paslapčia įsisuka į gerai mokamos prostitutės vaidmenį, žiemą jos paslaptis išaiškėja, o pavasarį gyvenimas tęsiasi. Tik jau atsisveikinus su vaikyste ir visu greičiu pasileidus senatvės link.
Gerai, kad filme Izabelė neteisiama ir net nebandoma atsakyti į klausimą, kas ją pastūmėjo griebtis sekso už pinigus. Smalsumas? Malonumų troškimas? Internetinės pornografijos verslas? Paveldimumas? Paaugliškas protestas? Tiesiog jaunystė?
Visa tai ne taip ir svarbu. Daug svarbiau, kad F.Ozonui pavyko sukurti universalią gyvenimo metaforą, kuri lyg ir erzina, lyg ir vilioja, tarsi ir aiški, tarsi ir paslaptinga, tarytum ir išgalvota, tarytum ir tikra.
Na, tokia kaip gyvenimas, kurį įrėmina nerūpestinga jaunystė ir ilgesinga senatvė.
Įvertinimas – 8 iš 10. Ką pamatys kauniečiai ir klaipėdiečiai Ketvirtadienį Europos šalių kino forumo „Scanorama“ kelionė prasideda Kaune ir Klaipėdoje. Kaune „Scanoramą“ atidarys „Oskarui“ pristatyta ir Vilniuje pilnas sales surinkusi iraniečio Asgharo Farhadi „Praeitis“, o Klaipėdoje – prancūzės Emmanuelle’ės Bercot filmas su kino legenda Catherine Deneuve „Ji jau pakeliui“.
„Nuo pirmųjų festivalio metų rodome filmus ir Kaune, ir Klaipėdoje, pažįstame šių miestų žiūrovus. Tai atviri, įsiklausantys ir reiklūs kino gerbėjai“, – sakė Gražina Arlickaitė, festivalio direktorė.
Festivalio Kaune atidarymui pasirinkta šių metų Kanų kino festivalyje rodyta A.Farhadi drama „Praeitis“. Kaip teigia G.Arlickaitė, šis filmas duos toną visai programai Kaune. Ji bus stipri, reikalaujanti iš žiūrovų susikaupimo ir verčianti dar ilgai diskutuoti po seansų. Šis filmas – tai Mari, jos buvusio vyro Ahmado, naujo jos draugo Samiro, jo mažamečio sūnaus ir Mari dukters Liusi sudėtingų santykių istorija. Ahmadas atvyksta pas Mari į Paryžių sutvarkyti teisinių skyrybų reikalų. Jie nebemyli vienas kito. Jų susitikimas tėra formalumas. Bet vyras pastebi, jog tarp Mari ir jo buvusios podukros Liusi tvyro įtampa. Kas dėl to kaltas? Nelauktai pradeda vertis praeities paslaptys. Prancūzų aktorė Bérénice Bejo už Mari vaidmenį Kanuose atsiėmė geriausios aktorės prizą. Anot kritikų, filmas žiūrovą panardina į vienatvės ir melancholijos paženklintą sudėtingų žmonių gyvenimą. Jie gyrė nepriekaištingą ir kitų aktorių vaidybą bei precizišką, jokios nereikalingos detalės netrikdomą scenarijų. G. Arlickaitės teigimu, tai vienas geriausių jos matytų filmų šių metų Kanų kino festivalyje – meistriškai surežisuota ir suvaidinta drama. Kauniečiai išvys Berlyno kino festivalyje triumfavusią „Vaiko poziciją“ (rež. Călinas Peteris Netzeras), Kanų kino festivalyje už režisūrą įvertintą „Heli“ (rež. Amatas Escalante’ė), pagrindiniu Roterdamo kino festivalio prizu apdovanotą „Kareivę Žaną“ (rež. Danielis Hoeslas), geriausio aktoriaus prizą Karlovi Varų kino festivalyje gavusį filmą „XL“ (rež. Marteinnas Tórssonas) ir tame pačiame festivalyje geriausio dokumentinio filmo apdovanojimą pelniusį „Vamzdį“ (rež. Vitalijus Manskis), daugiau nei 30 apdovanojimų turintį „Žudymo aktą“ (rež. Joshua Oppenheimeris, Christine Cynn) ir kt. Kaune bus parodyti ir lietuviški dokumentiniai filmai – Vytauto V. Landsbergio „Trispalvis“, Audriaus Stonio „Kenotafas“. Režisieriai pristatys filmus, atsakys į publikos klausimus. Bus parodytas ir Ričardo Marcinkaus dokumentinis filmas „Galutinis tikslas“, kuris jau sulaukė tarptautinių festivalių dėmesio. Lapkričio pabaigoje jo laukia premjera Amsterdamo dokumentinių filmų festivalyje. Klaipėdoje „Scanoramą“ pradės Berlyno kino festivalio konkursinėje programoje pristatytas E.Bercot filmas „Ji jau pakeliui“. Jame pagrindinę heroję Betę suvaidino žavioji C.Deneuve. Kaip teigia režisierė, šis filmas buvo kurtas būtent šiai aktorei – be jos jis neįsivaizduojamas. Tai šiltas ir jausmingas pasakojimas apie Betę, kuri gyvenime, rodos, turi viską – gražią šeimą, savo restoraną, buvusios „Mis Bretanė“ titulą. Tačiau moteriai kažko trūksta. Vieną dieną ji sėda į automobilį ir išvažiuoja nežinoma kryptimi. Tikslas – kad kas nors pavaišintų cigarete. Netikėtai Betės pakeleiviu tampa jos vienuolikmetis anūkas. Jis privers žaviąją močiutę iš naujo pamilti gyvenimą ir jo staigmenas. Ir Kaune, ir Klaipėdoje žiūrovai pamatys konkursinės programos „Naujasis Baltijos kinas“ 1-ąją programą. Joje bus parodyti šeši trumpametražiai lietuviški filmai, besivaržantys dėl geriausio Baltijos šalių jaunojo kūrėjo trumpametražio darbo ir geriausio lietuviško trumpametražio filmo. Kaune „Scanorama“ vyks lapkričio 14–24 d., Klaipėdoje – lapkričio 14–17 d. Dvi dienas – lapkričio 23–24 d. – festivalis vyks ir Šiauliuose. Filmo „Praeitis“ anonsas
Filmo „Ji jau pakeliui“ anonsas
