Lietuvoje porą kartų jau koncertavęs G.Millerio orkestras į Vilnių grįžta atlikti programos, kurioje skamba ne tik Glenno, bet ir kitų garsių orkestrų lyderių repertuaro kūriniai. Tai muzika, nukelianti į XX amžiaus pirmosios pusės Niujorko restoranus ir šokių sales.
„Geresnės muzikos aš tiesiog neįsivaizduoju”, – „Lietuvos rytui” sakė orkestro vadovas, vienu rimčiausių G.Millerio muzikos ekspertų Europoje laikomas olandų pianistas Wilas Saldenas.
– Kurios koncerto metu skambančios melodijos jūsų mėgstamiausios? – pasiteiravau 63 metų W.Saldeno.
– Neįmanoma jų išskirti. Šį kartą mes grosime labai įvairią programą, kuri įrašyta naujausiame albume „In The Miller Mood”. Joje skamba ne tik G.Millerio orkestro repertuaras – pagerbiame ir kitus praėjusio amžiaus penktojo, šeštojo dešimtmečio garsius bigbendus, jų lyderius ir dainininkus.
Grosime ir Benny Goodmano, Tommy Dorsey, Counto Basie orkestrų muziką, dainas iš Franko Sinatros ir Ellos Fiztgerald repertuaro. Tai bus tarsi geriausių svingo hitų rinkinys.
– Kodėl savo gyvenimą paskyrėte svingui? Juk kai augote, ši muzika nebuvo madingiausia.
– Nė pats nežinau. Būdamas dvylikos pamėgau džiazą. Iki išprotėjimo klausiausi Duke’o Ellingtono, C.Basie, žinoma, ir G.Millerio orkestrų plokštelių. Dievinau šią muziką būdamas vaikas ir per penkis dešimtmečius tai nepasikeitė. Man pačiam tai atrodo visai suprantama.
Svingas – nuostabi muzika su fantastiškomis aranžuotėmis, kurios sukurtos prieš 70 metų. Tai – ilgalaikė vertybė.
– Kaip gavote oficialaus G.Millerio orkestro vardą?
– Tai nelengva. Kai susibūrė orkestras, mums parūpo gauti originalių G.Millerio orkestro aranžuočių natas, o jos griežtai saugomos.
1990-aisiais susisiekėme su žmogumi iš Niujorko, kuris prižiūri G.Millerio kūrybinį palikimą ir autoriaus teises.
Jis – G.Millerio vadybininko Davido Mackay sūnus, galintis suteikti teisę orkestrui naudoti Glenno pavardę ir aranžuotes.
Mūsų profesionalumas jį įtikino – gavome licenciją ir nuo to laiko koncertuojame visoje Europoje. Pasaulyje yra keli oficialūs G.Millerio orkestrai – vieno tiesiog nepakaktų aplankyti visus pageidaujančius žiūrovus.
Vienas jų dirba Šiaurės Amerikos rinkoje, kitas – Didžiojoje Britanijoje, trečias – Azijoje. Mes esame vienintelis G.Millerio orkestras, koncertuojantis Europoje ir Rusijoje, tad savo koncertais apimame didžiausią teritoriją. Iš viso esame aplankę 32 valstybes.
– Ar G.Millerio fondas kontroliuoja jūsų veiklą?
– Taip. Kas trejus ketverius metus į mūsų gastrolių koncertus atvyksta fondo atstovai iš Niujorko, kurie tikrina pasirodymo kokybę, žiūri, ar nepakito sudėtis, su jais derinamas ir kiekvieno mūsų išleidžiamo albumo įrašas.
Yra labai griežtos taisyklės, kurių turi laikytis G.Millerio orkestras.
Pavyzdžiui, instrumentų skaičius. Negalima šios muzikos groti tik dviem trombonais ir trimitais. Repertuaras irgi derinamas.
– Lindihopo vakarėliai ar svingas su elektronikos priemaišomis madingi tarp šių dienų jaunimo. Kaip manote, kuo svingo eros muzika traukia jaunus žmones?
– Neturiu atsakymo į šį klausimą. Žinau tiktai viena – jaunimo daugiau ateina Rytų Europoje, jau pastebėjau tai. Tai mane žavi. Jaunimas sukuria labai gerą atmosferą koncertuose.
Vokietijoje ar Šveicarijoje jauniausi mūsų koncertų žiūrovai būna 40-ies. Tie, kuriems 25-eri, svingą laiko senamadiška muzika, o čia yra kitaip.
– Ar orkestre yra muzikantų, kurie laisvalaikiu groja roką arba popmuziką?
– Per metus orkestras surengia 150 koncertų, tad jie neturi daug laisvo laiko. Žinoma, laisvalaikiu gali elgtis kaip tinkami.
Kai kurie muzikantai groja ir už orkestro ribų, bet dažniausiai džiazą, kartais gal kiek modernesnį nei mūsų.
Pagrindinis visų jų darbas yra kurti autentišką svingo skambesį mūsų koncertuose. Mes stengiamės, kad kiekviena nata skambėtų taip, kaip ji skambėjo 4-ąjį ar 5-ąjį dešimtmečiais.
– Daug gastroliuojate Rusijoje. Kokių iššūkių ar įdomių situacijų teko patirti?
– Visą naktį po koncerto važiuoti autobusu ar traukiniu, kad spėtum į lėktuvą. Bet šiaip mes labiausiai jaudinamės dėl instrumentų, kurių negalime gabentis kartu – pianino, būgnų, kontraboso. Man per gastroles po Rusiją teko groti pianinu, kuris buvo tikra katastrofa. Tokios griuvenos dar nesu matęs. Tokie dalykai gerokai sugadina nuotaiką.
– Kokias svajones jūs norite įgyvendinti su šiuo orkestru?
– Būtų fantastika, jei viename koncerte kada nors grotų visi G.Millerio orkestrai iš skirtingų žemynų, bet tai – pernelyg sudėtinga.
