„Tai, ką buvusių žuvivaisos kanalų laukuose per porą metų sukūrė kinai, galima pavadinti stebuklu. Ko nors panašaus pasaulyje dar nėra. Apie tai rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
700 hektarų ploto parkas tapo ne tik Dzindžou, kuriame gyvena 5,5 mln. žmonių, bet ir visos Kinijos traukos centru. Čia jau gyvuoja įvairių šalių mokslo ir technologijų, istorijos parkai, vandens teatras, kaleidoskopų bokštas, Žemės istorijos muziejus.
Nuo šių metų gegužės parką jau aplankė 11 mln. lankytojų”, – sakė Klaipėdos universiteto mokslininkas P.Grecevičius.
Lietuvai skirtame pusės hektaro plote atsispindi savita baltų kultūra.
Lietuvišką kraštovaizdį čia kuria ąžuolai, pušys, diemedžiai, kiti augalai, iškilo Palangos Birutės parko observatorijos modelis, tik Kuršių nerijai būdingos vėtrungės. Čia galima apžiūrėti kuršių žvejų laivą kurėną, baltiškąsias saulutes, Zodiako ženklus.
Vaikams itin patinka lauko vargonai, profesoriaus Vlado Žulkaus Baltijos jūros gelmėse atrasto senovinio miško motyvas.
Pasak P.Grecevičiaus, buvo nelengva Baltų parką kurti internetu – viską teko derinti pasitelkus šiuolaikines technologijas. Visus darbus atliko patys kinai.
Iš viso konkursui buvo pateikta daugiau kaip šimtas įvairių projektų iš viso pasaulio, iš jų įgyvendinti atrinkta dvidešimt. Kiekvienam objektui kurti kinų verslininkai paskyrė po 1,8 mln. JAV dolerių (apie 4,5 mln. litų).
Be Lietuvos, Dzindžou apylinkėse buvo įkurtos Naujosios Zelandijos, Kolumbijos, Ispanijos, Olandijos, Irano, Filipinų, Meksikos, Singapūro, Indijos, kitų šalių salelės.
Įgyvendintą projektą P.Grecevičius išvydo gegužės pradžioje per Dzindžou parko atidarymą.
„Ten klimatas beveik toks pat kaip ir pas mus – medžių lapai dar nebuvo spėję išsiskleisti, bet vis vien viskas atrodė gerai.
Kinai viską kruopščiai atliko, jų pagamintos vėtrungės – įspūdingos, tik kai kurios spalvos nevisiškai atitiko.
Visi projektų autoriai surašė jiems savo pastabas, pagal kurias darbai bus pakoreguoti, – sakė Lietuvos vardą Kinijoje įamžinęs P.Grecevičius. – Dabar parkas uždarytas, o nuo kitų metų gegužės veiks nuolat.”
Kelis mėnesius lankytojai reiškė savo nuomonę, kuris projektas jiems atrodo geriausias.
Susumavus jų balsus ir komisijos sprendimus, prieš keletą dienų klaipėdiečių projektui paskirta trečioji vieta.
Konkursą rengė Pasaulio kraštovaizdžio architektų organizacija ir Dzindžou miestas.
