Tokie patys prioritetai, anot ministro, yra ir Vyriausybės bei Kultūros ministerijos programoje.
„Suprasdamas kultūros įtaką socialiniams, ekonominiams šalies iššūkiams, išskirčiau neeilinį kultūros vaidmenį. Nuo kultūros prasideda valstybė, tam yra didelis pagrindas, kadangi kultūros sektorius nenaudoja mokesčių mokėtojų pinigų, bet sukuria kur kas didesnę BVP vertę nei skiriami pinigai valstybės biudžete“, - teigė ministras.
Anot ministro, šiuo metu kultūros produktai kuria apie 6 proc. šalies BVP, o šiam sektoriui skiriama maždaug 0,6 proc. biudžeto. Šiais rodikliais atsiliekame nuo Latvijos ir Estijos, kur, „Eurostat“ duomenimis, kultūros finansavimas siekia atitinkamai 1,1 ir 1,2 proc.
Š.Birutis teigė, jog vienas iš kitų metų prioritetų - edukacija - yra reikalinga ir būtina kiekvienam žmogui, kadangi taip mes tik ne tik deklaruosime, jog esame kultūringi, bet tokie ir būsime.
„Labai svarbu užauginti kultūros vartotoją, kad kultūros vartojimas taptų jo svarbiu užsiėmimu ir jis skirtų tam savo lėšas - bent 10 proc. savo, o ne valstybinių lėšų, - sakė ministras - Labai svarbu yra vaikų edukacija, tam kitąmet numatoma skirti 1,5 milijono litų.“
Ministras akcentavo, jog Kultūros taryba buvo išrinkta ypač skaidriai ir demokratiškai, per kelis etapus ir griežtai laikantis įstatymo.
„Džiaugiuosi, kad į ją išrinkti tikri profesionalai, kurie ir spręs, kurios priemonės yra geriausios įgyvendinant kultūros politiką, atsakingai atrinks projektus“, - teigė Š.Birutis.
Anot ministro, jeigu mes norime konkuruoti pasaulyje, turime tai daryti per kūrybą, o tai neatsiejama nuo kultūros.
„Tai yra vienintelė galimybė Lietuvai konkuruoti pasaulyje. Tad galime sakyti, jog į tarybos rankas atiduodama Lietuvos ateitis“, - teigė ministras.
Nuo lapkričio 21 dienos kultūros projektų autoriai galės teikti paraiškas ir pretenduoti į LKT finansavimą. Kultūros rėmimo fondas kitais metais disponuos beveik 50 milijonų litų
Lietuvos kultūros taryboje yra: kompozitorius Vidmantas Bartulis, poetas, vertėjas Vladas Braziūnas, menotyrininkė Rūta Janonienė, teatro kritikas Vaidotas Jauniškis, bibliotekininkė Rima Maselytė, architektas Kęstutis Pempė, dailininkas Saulius Valius, kultūros vadybininkas Remigijus Vilys, tautinių mažumų atstovas Stanislavas Vidtmannas ir fotomenininkas Stanislovas Žvirgždas. Tarybai vadovauja pirmininkė Daina Urbanavičienė.
Anot LKT pirmininkės, jų veiklos prioritetai - dialogas su meno kūrėjais, menininkais ir visuomene, taip pat skaidrus paraiškų vertinimas, profesionali ekspertų veika. Per metus LKT tikisi įdiegti elektroninę paraiškų sistemą.
LKT viešojo konkurso būdu atrinks ekspertus, kurie teikia tarybos sprendimams priimti būtinas išvadas. Ekspertai skiriami ne ilgesniam kaip dvejų metų kadencijai.
Tarybos veikla organizuojama vadovaujantis kultūros ministro įsakymu tvirtinamu viešai skelbiamu metiniu LKT veiklos planu, kuris derinamas su Vyriausybės programa, Valstybės ilgalaikės raiškos strategija, Kultūros ministerijos strateginiu veiklos planu ir kitais dokumentais
Pernai rugsėjį Seimas priėmė Kultūros tarybos įstatymą, kuriuo įsteigiama LKT, atsakinga už kultūros ir meno programų, projektų ir kitokių priemonių finansavimą ir jų įgyvendinimo priežiūrą. Ji taip pat administruoja Kultūros rėmimo fondo lėšas, skiria kultūros ir meno kūrėjams stipendijas ir kitokią finansinę paramą, organizuoja kultūros ir meno tyrimus, koordinuoja jų įgyvendinimą.
