Baletą "Karmen" D.Veldman stato nebe pirmą kartą. Jo idėją jai davė Didžiosios Britanijos Šiaurės baleto teatro Lidse vadovas, pasiūlęs choreografei sukurti baletą apie fatališką moterį - moteriai apie moterį. D.Veldman Karmen istorija pasirodė labai šiuolaikiška ir ji nutarė ją perkelti į mūsų dienas. Iš esmės ši istorija amžina, nes joje kalbama apie universalius dalykus:meilę, neapykantą, aistrą, mirtį.
Pritaikant seną siužetą prie naujo konteksto teko kai ką keisti.
„Buvo atsisakyta kai kurių originalių Prospero Merimee ir Georges'o Bizet elementų. Pakeistas standartinis Eskamiljo įvaizdis - šis veikėjas balete virsta roko žvaigžde. Tai sufleruoja tam tikrus įvaizdžius, susijusius su šlove, garbe, tad galima sakyti, jog tai gana tikslus Eskamiljo variantas. Kai kurie G.Bizet muzikos epizodai, susiję su Eskamilju, pateikiami roko ritmu“, - pasakojo choreografė.
Pasak D.Veldman, moterys spektaklyje turi būti stiprios, choreografija yra tarsi išaugusi iš žemės, labai arti jos.
D.Veldman teigimu, vilnietiška baleto versija gerokai skirsis nuo senesniųjų - iš esmės tai naujas pastatymas, kadangi jam sukurti nauji kostiumai, dekoracijos, jis papildytas naujais duetais ir solo numeriais, jam Vilniuje nufilmuotos vaizdo projekcijos. Be to, choreografė įpratusi dirbti su šiuolaikinio šokio trupėmis, o šįkart susidūrė su klasikinio baleto trupe, kurioje yra solistai ir kordebaletas, kuri pripratusi prie klasikinio baleto judesių. Juos teko mokyti šiuolaikinio šokio elementų. "Bet kai žmonės atviri, lengvai, šiltai bendrauja ir noriai imasi iššūkių, viskas lengvai pavyksta", - darbu Vilniuje džiaugėsi D.Veldman.
Spektaklio muzikos vadovas, dirigentas M.Barkauskas pabrėžė, kad pirminis muzikos šaltinis yra G.Bizet opera. Ši jos versija yra be vokalo, tad vokalinės linijos patikėtos orkestro instrumentams, kurie atliks solo partijas. Simfoninį orkestrą papildys saksofonas.
„Muzika - tai klasikinės muzikos ir roko samplaika“, - apie brito Johno Longstaffo G.Bizet "Karmen" aranžuotę sakė dirigentas.
Baleto dailininkė Kimie Nakano atvyko iš Didžiosios Britanijos.
„Dirbant su Didy man imponavo naujoviškas jos požiūris į šį kūrinį. Jis paskatino naujai pažvelgti į šią istoriją ir mane. Stengiausi atskleisti Karmen psichologinę būseną ir scenografija tai parodo - ji griežtų formų, asketiška, bet kartu ir labai paprasta, neapkrauta. Tai nėra labai realus pasaulis. O kostiumuose akcentuoju spalvas kaip kontrastą scenografijai, kuri yra nėra spalvinga", - pasakojo dailininkė.
Spektaklio kūrėja iš Olandijos prisipažino, jog nedažnai dirba su klasikinėmis baleto trupėmis, tad daugelį dalykų Lietuvoje teko išmokti, kartu mokyti ir šokėjus. Tačiau, pasak jos, kuomet žmonės yra tokie atviri, lengvai ir šiltai bendrauja ir noriai imasi iššūkių, viskas lengvai pavyksta.
Dovaidas Pabiržis
Vilnius, lapkričio 22 d. (ELTA). Nacionaliniame operos ir baleto teatre lapkričio 29-30 dienomis pristatoma šiandieniniam kontekstui adaptuota baleto „Karmen“ premjera.
Spektakliui choreografiją kūrė olandė Didė Veldman (Didy Veldman). Pasak choreografės, klasikinę čigonės Karmen istorija ji siekė pritaikyti ir aktualizuoti moderniam kontekstui.
„Todėl buvo atsisakyta kai kurių originalių Žoržo Bizė (Georges Bizet) elementų: pakeistas standartinis Eskamiljo įvaizdis - šis veikėjas balete virsta roko žvaigžde. Tai sufleruoja tam tikrus įvaizdžius, susijusius su šlove, garbe, tad galima sakyti, jog tai gana tikslus Eskamiljo prototipas, pakeisti kai kurie istorijos elementai, pritaikant juos šiai dienai, kai kurie muzikiniai Ž. Bizė sprendimai transformuoti į roko muziką“, - pasakojo choreografė.
Anot jos, siužetas apie meilę, pavydą, aistrą - tai universalios visų laikų temos.
„Moterys spektaklyje turi būti stiprios, choreografija yra tarsi išaugusi iš žemės, labai arti jos“, - sakė D. Veldman.
Pasak choreografės, vilnietiška baleto versija gerokai skirsis nuo senesniųjų - praktiškai tai yra naujas pastatymas, kadangi jam sukurti kostiumai, nauji duetai, solo pasirodymai, muzikiniai elementai.
Pirmasis šio olandų choreografės spektaklio „Karmen“ variantas buvo pastatytas 1999 metais Šiaurės baleto teatre Lydse.
Baleto trupės direktorė Rūta Butvilienė teigė, jog šis pastatymas - iššūkis jos kolektyvui, nes tai yra visai nauja choreografinė kalba, daug smulkmenų, niuansų, kuriuose būtina atidirbti.
Spektaklio muzikos vadovas, dirigentas Modestas Barkauskas pasakojo, jog pirminis muzikos šaltinis vis dėlto yra Ž. Bizė opera. Ši jos versija yra sukurta be vokalo, tad vokalinės linijos yra patikėtos soliniams orkestro instrumentams. Tokiu būdu nekviečiant atskirų solistų, jais tampa pavieniai orkestro muzikantai.
Pasak dirigento, tai prideda daug naujų spalvų - kiekviena solo partija, nesvarbu saksofono, trimito ar trombono, prideda charakteriams naujų spalvų.
„Muzika yra šių dienų - tai samplaika tarp klasikinės muzikos ir roko“, - pasakojo dirigentas.
Baleto dailininkė Kimi Nakano (Kimie Nakano) atvyko iš Didžiosios Britanijos.
„Dirbant su Dide, man imponavo naujoviškas jos požiūris į šį kūrinį, kadangi jis suteikė sąlygas naujai pažvelgti į šią istoriją kaip dailininkei. Balete stengiausi pavaizduoti psichologinę Karmen būseną ir scenografija tai parodo - ji griežtų formų, griežtai suskirstyta, bet kartu ir labai paprasta, neapkrauta. Tai nėra labai realus pasaulis. Kostiumuose tuo tarpu akcentas skiriamas spalvoms, kaip kontrastas scenografijai, kuri yra nėra spalvinga. Tai savotiška aliuzija į Karmen prigimtį - ji yra čigonė. Tad scenografija yra išplaukusi iš Karmen personažo“, - pasakojo dailininkė.
Spektaklio kūrėja iš Olandijos prisipažino, jog nedažnai dirba su klasikinėmis baleto trupėmis, tad daugelį dalykų Lietuvoje teko išmokti, kartu mokyti ir šokėjus. Tačiau, pasak jos, kuomet žmonės yra tokie atviri, lengvai ir šiltai bendrauja ir noriai imasi iššūkių, viskas lengvai pavyksta.
Dovaidas Pabiržis
