„Puiku, kad šioje galerijoje kūriniai gali kvėpuoti, Latvijos galerijose, kurios dažniausiai gerokai mažesnės, įprasta, kad visos sienos būtų tirštai nuklotos darbais“, – sakė į Vilnių atvykęs latvių kolekcininkas Maris Vytuolis. Savo kolekciją jis renka kartu su žmona Irina, todėl džiaugsmą radus įdomų kūrinį labai dažnai padidina ir nuostaba, kad iš didžiulės parodos abiem sutuoktiniams patiko tas pats kūrinys.
Išgirdęs apie „Vartų“ galerijos sumanymą šešias šiuolaikinio meno kolekcijas pristatyti tais kūriniais, kurie paskatino kolekcininkus susidomėti šiuolaikiniu menu ar kokia nors viena jo sritimi, latvis iš karto suprato, kokį darbą jam reikėtų pasirinkti. Tai rumunų menininko Stafano Constantinescu videomeno kūrinys „Troleibuzul 92“. 2009 metais jis rodytas Venecijos bienalėje, tačiau latvių pora jį pamatė ir įsigijo garsiojoje Londono meno mugėje „Frieze“.
Provokuojantis kūrinys kolekcininkus ne tik prikaustė prie ekrano, bet ir privertė atidžiau įsižiūrėti į kitus videomeno kūrėjų darbus. Dabar M.Vytuolio šeimos videomeno kolekcija – viena garsiausių Baltijos šalyse. Kadangi per parodos atidarymą „Vartuose“ M.Vytuolis nepraleido progos pabendrauti ir su savo filmais išgarsėjusiu lietuvių menininku Deimantu Narkevičiumi, galima tikėtis, kad ir taip nemaža latvių šiuolaikinio lietuvių meno kolekcija pasipildys dar vienu kūriniu.
Lietuvoje tokių videomeno aistruolių kol kas lyg ir nėra, nors gana solidų videomeno rinkinį jau spėjo sukaupti Modernaus meno centras. Tiesa, pasak jį įkūrusio Viktoro Butkaus, šis centras – tai muziejus, o ne įprasta privati kolekcija, todėl teko atsisakyti kvietimo dalyvauti šioje parodoje.
O štai prieš keletą metų įkurto ir savo veiklą nuolat plečiančio fondo „Lewben Art Foundation“ valdybos pirmininkas Vilius Kavaliauskas ir valdybos narė Rita Navalinskaitė juokaudami sakė, kad savo kelyje šiuolaikinio meno link iki videomeno jie dar nepriėjo.
Kaip ir jų bičiulis, vienas garsiausių Lietuvos kolekcininkų, advokatų kontorų grupės "LAWIN" vadovas Rolandas Valiūnas, V.Kavaliauskas parodai vartuose pasirinko Nacionalinės premijos laureato, Niujorke gyvenančio menininko Žilvino Kempino kūrinį. „Lewben Art Foundation“ dėka Lietuvoje pirmą kartą galima pamatyti jo „Lemniscate“ – didžiulį ore sklandantį begalybės ženklą. Šalia jo ir pirmasis šiuolaikinio meno kūrinys R.Valiūno kolekcijoje – Ž.Kempino „Lėta eiga“ su daugybe laikrodžio rodyklių.
Atidarymo vakare dalyvavo nemažai politikų ir verslininkų, apie kurių kaupiamas kolekcijas jau senokai sklinda gandai, tačiau paaiškėjo, kad nė vienas jų nelaiko savęs rimtu kolekcininku, todėl nepanoro atskleisti, ar savo namuose turi šiuolaikinio meno kūrinių. O meną mėgstantis ir išmanantis Vilniaus meras Artūras Zuokas netgi prisipažino, kad yra tvirtai apsisprendęs nekurti asmeninės kolekcijos.
„Sąmoningai to nedarau, nes puikiai suprantu, kad galima labai greitai ir labai stipriai užsikabinti. Man daug smagiau, kad galiu padėti jauniems menininkams žengti pirmus žingsnius pasirūpindamas bent minimaliomis jų kūrybos sąlygomis. Tai ir Vilniaus, ir Kauno "Fluxus ministerijų" projektai. Gal ateityje koks labai garsus menininkas savo gyvenimo aprašyme pažymės, kad jo pirmoji paroda buvo "Fluxus ministerijoje“, – sakė A.Zuokas.
Parodoje „Mindwalk“, be jau minėtų autorių, galima pamatyti intriguojančius Gintaro Didžiapetrio, brito Jonathano Monko, Paryžiuje gyvenančios lietuvių poros S&P Stanikas bei austrų meno žvaigždės Erwino Wurmo kūrinius.
Juos ekspozicijai pasiūlė kolekcininkai Vilma Dagilienė, Borisas Symulevičius, R.Valiūnas, Audronė ir Marius Vaupšai, I. ir M.Vytuoliai, taip pat „Lewben Art Foundation“
