28 metų G.Januševičiaus kartu su Žemutinės Saksonijos fondu „Klassik in der Klinik“ surengta pirmoji Hanoverio talentų birža sulaukė didelio atgarsio Vokietijoje, rašo dienraštis "Lietuvos rytas".
Ji atvėrė koncertų rengėjams ir muzikantams akis, kaip išspręsti aštrėjančią muzikos gyvenimo problemą.
Remiasi patikrintais vardais
Jauni atlikėjai verste užverčia koncertų sales savo gyvenimo aprašymais, įrašais ir pasiūlymais, o koncertų rengėjai neįstengia ir net nesistengia jų visų peržiūrėti rinkdamiesi lengvesnį kelią – remtis jau patikrintais vardais.
Juk suregzti solidžią biografiją ar net įrašyti kompaktinę plokštelę šiais laikais ne taip jau sunku, o atlikėjo sceninių savybių jie neatspindi.
G.Januševičius pats yra sukaupęs nemenką koncertų rengėjo patirtį – jis yra populiaraus Vokietijoje koncertų ciklo „Plathner’s Eleven“ įkvėpėjas ir meno vadovas.
Lietuvis sumanė rengti gyvą muzikos prodiuserių ir jaunųjų talentų akistatą, kuri leistų pirmiesiems įvertinti ne tik atlikėjų grojimo kokybę, bet ir gebėjimą bendrauti su publika, sceninį žavesį.
Pristato talentus
„Muzikos konkursuose, kaip sporto varžybose, išrenkami geriausi, o biržos tikslas – pristatyti vertintojams skirtingus talentus, iš kurių koncertų rengėjai galėtų išsirinkti labiausiai tinkančius jų salėms ir publikai“, – aiškino Gintaras.
Lietuvis džiaugėsi, kad pirmasis tokios akistatos bandymas pranoko lūkesčius.
Hanoverio talentų birža susidomėjo net 20 koncertų rengėjų ir nė vienas jų neišėjo iš peržiūros tuščiomis, o kai kurie net padvigubino ar patrigubino planuotų pasiūlyti koncertų skaičių.
„Prodiuseriams tai buvo tarsi gaivaus oro gūsis ir didelis jų darbo palengvinimas, – teigė G.Januševičius. – Per vakarą 16 solistų ir ansamblių laimėjo apie 70 koncertų, kurių honorarai – nuo 500 iki 3000 litų.
Be to, tris prizus atlikėjams įteikė publika. Pralaimėjusiųjų nebuvo – visi biržos dalyviai gavo dovanų.“
Bet ar koncertų rengėjai nelinkę vaikytis išoriško blizgesio ir vadovautis savo įsivaizduojamu plačiosios publikos skoniu? Kad ir kokia unikali būtų prekė, svarbiausia ją parduoti. O pataikavimas publikai tiktai nusmukdytų klasikinės muzikos scenos lygį.
G.Januševičius pripažino, kad dažnas koncertų rengėjas net neturi muzikinio išsilavinimo, užtat puikiai orientuojasi, kas patiktų publikai.
Dėl to Talentų biržoje dalyvauti pretendavusius atlikėjus dar vertino muzikų komisija.
Neima mokesčio
Iš viso paraiškas biržai pateikė daugiau kaip 40 muzikų iš 8 Vokietijos aukštųjų mokyklų, atstovaujančių net 25 pasaulio šalims. Registravosi ir lietuviai, tačiau į pagrindinę perklausą jie nepateko. Komisija atrinko mažiau kaip pusę pretendentų.
„Tikimės, kad Talentų birža paskatins jaunimą rengti įdomesnes koncertų programas, išradingiau prisistatyti publikai, padės muzikantams įsilieti į profesionaliąją sceną ir galbūt pagerins jų finansinę padėtį.
Dėl to biržą rengėme ir rengsime labdaringais pagrindais – neimsime mokesčių nei iš koncertų rengėjų, nei iš dalyvių“, – dėstė G.Januševičius.
Hanoverio talentų birža jau susidomėjo ir kiti Vokietijos regionai. Kitąmet joje tikimasi sulaukti ne mažiau nei 40 koncertų rengėjų ir parduoti 150 koncertų.
„Gal ir Lietuvoje toks projektas paįvairintų koncertų žemėlapį?“ – spėliojo vyriausiasis Hanoverio talentų biržos prodiuseris G.Januševičius.
