Kolekcionavimas – tarsi virusas

„Atrodo, kad Lietuvoje pagaliau pradeda atsirasti tas vidurinis šviesių žmonių sluoksnis, kuris mūsų kultūrai yra gyvybiškai svarbus“, – sakė kolekcininkas ir reklamos verslo atstovas Marius Vaupšas. Pirmoji privačių šiuolaikinio meno kolekcijų kūrinių paroda „Mindwalk“ surengta sostinės „Vartų“ galerijoje. Joje galima pamatyti ir tokių Lietuvos bei užsienio garsenybių kaip Žilvinas Kempinas, Jonathanas Monkas, Svajonė ir Paulius Stanikai, Erwinas Wurmas darbus.

Daugiau nuotraukų (1)

Rūta Mikšionienė ("Lietuvos rytas")

Dec 4, 2013, 2:37 PM, atnaujinta Feb 19, 2018, 11:53 PM

Iki šiol tiktai puse lūpų kalbėta, kad Lietuvoje atsiranda vis daugiau kolekcininkų, kurie savo rinkinius planuoja papildyti ne tik XX a. antrosios pusės tapyba, bet ir XXI a. instaliacijomis ir objektais.

Bet iki dabar kiek labiau žinoma buvo tik verslininkų Viktoro ir Danguolės Butkų kolekcija, kurią daugiausia virtualioje erdvėje rodo jų įkurtas Modernaus meno centras. Joje kaupiamas Lietuvos vizualusis menas nuo 1960-ųjų iki šių dienų.

Atrinko patys kolekcininkai

Parodai „Mindwalk“ išskirtinius savo kolekcijų eksponatus paskolino neseniai įsikūrusi „Lewben Art Foundation“, Lietuvos ir Latvijos verslininkai Vilma Dagilienė, Borisas Symulevičius, Rolandas Valiūnas, Audronė ir M.Vaupšai, Irina ir Maris Vytuoliai.

Eksponatus atrinko patys kolekcininkai, paprašyti parodyti tuos meno kūrinius, kurie išprovokavo jų minčių posūkį šiuolaikinio meno link.

Pavyzdžiui, „Lewben Art Foundation“ turi net keletą vizijų. Viena jų – rinkti Lietuvos menininkų kūrinius nuo XVIII a. Jau sukaupta nemažai ir išeivijos darbų, kurie pristatomi tinklalapyje iseivijosdaile.lt.

„Kita mintis – surinkti solidžią tarptautinės meno scenos atstovų darbų kolekciją, atvežti juos į Lietuvą, pristatyti visuomenei. Mūsų muziejai to niekada nedarys“, – kalbėjo įmonės „Lewben Group“ vadovai Vilius Kavaliauskas ir Rita Navalinskaitė.

Pasak V.Kavaliausko, pradėję nuo paveikslų tuščioms sienoms papuošti jie tiesiog užsikrėtė kolekcionavimu. Prie to prisidėjo advokatų kontorų grupės LAWIN vadovas R.Valiūnas.

„Iš R.Valiūno mes nusipirkome bene pirmą tikrai gerą Jono Rimšos darbą, nuo kurio ir prasidėjo visa kolekcija“, – prisiminė R.Navalinskaitė.

Nesvetimas humoro jausmas

Daugeliui buvo netikėta, kad lituanistinių vertybių – žemėlapių, knygų, senosios dailės – žinovas ir mėgėjas R.Valiūnas pradėjo domėtis šių dienų menu.

Vienoje „Vartų“ salių galima pamatyti pirmąjį jo įsigytą šiuolaikinio meno kūrinį – Ž.Kempino „Slow motion/Lėta eiga“.

Visai šalia eksponuojamas įspūdingas to paties menininko darbas „Lemniscate“ su dviem ventiliatoriais ir ore kabančiu begalybės ženklu iš magnetinių juostelių. Tai jau „Lewben Art Foundation“ pirkinys.

Niujorke gyvenantis Ž.Kempinas ir ironiškais kūriniais publiką provokuojanti austrų garsenybė E.Wurmas buvo būtent tie menininkai, kurie paskatino „Lewben Art Foundation“ įkūrėjus atidžiau pažvelgti į šiuolaikinį meną.

V.Kavaliauskas pasakojo, kad parodai „Vartuose“ jis atrinko E.Wurmo „Storą mašiną“, nes tai buvo pirmasis jo įsigytas šių dienų ne lietuvių menininko darbas. „Vartų“ galerijos bendraturtė Laura Rutkutė buvo mus nuvežusi į E.Wurmo dirbtuvę Austrijos pilyje.

Kai pamatėme tą mašiną, nebegalėjome nuo jos atsitraukti“, – šypsojosi kolekcininkas.

Dar labiau provokuojantis E.Wurmo darbas krito į akį verslininkei ir kolekcininkei V.Dagilienei.

Dailininko dirbtuvėje pamačiusi ant grindų stovinčias skeleto kojas su tarp kelių įspraustu bananu, moteris gerokai nustebo, susižavėjo ir čia pat įsigijo kūrinį.

Humoro kupini ir vieno jauniausių Lietuvos kolekcininkų B.Symulevičiaus parodai atrinkti garsaus britų menininko J.Monko pakabas iš ciklo „Begalinės tobulumo paieškos“ ir Gintaro Didžiapetrio projektas „Namai“.

Ne visi pasitiki žinovais

Kad šiuolaikinis menas kolekcininkus traukia provokacijomis ir aktualiomis temomis, patvirtina latvių kolekcininkų I. ir M.Vytuolių šeima, pristatanti rumuno Stefano Constantinescu videokūrinį „Troleibuzul 92“.

Šį filmą latviai pamatė garsiojoje Londono meno mugėje „Frieze“. Iki tol ekranus parodose ignoruodavusius kolekcininkus apstulbino rami troleibuso keleivių reakcija į telefonu žeriamus vyro grasinimus žmonai.

„Susimąstėme ir apie tai, kaip pasielgtume mes patys – ramiai žiūrėtume pro langą ar skambintume pareigūnams?

Tai buvo pirmasis mūsų įsigytas videomeno kūrinys. Dabar turime nemažą videomeno kolekciją, jos darbus skoliname ir Latvijos, ir kitų šalių muziejų parodoms“, – pasakojo M.Vytuolis.

Nemažą šeimos biudžeto dalį menui skiriantis verslininkas kol kas nesuka galvos dėl investicijų grąžos. Jo manymu, prasmingiausias būdas išleisti uždirbtus pinigus – įsigyti patikusį meno kūrinį.

„Svarbiausia – ne investicija, o emocinis kapitalas, kurį mums suteikia menininko darbas. Juolab kad šiuolaikinį kūrinį rimčiau įvertinti bus galima tik po kokių dvidešimties metų“, – sakė M.Vytuolis.

Po dvidešimties metų

Lietuvos reklamos verslo senbuviai A. ir M.Vaupšai nevadina savęs kolekcininkais, bet jų namuose galima rasti kūrinių, jau išlaikiusių laiko išbandymą.

„Vartų“ parodai jie pasiūlė molinę Paryžiuje ir Vilniuje gyvenančių menininkų S. ir P.Stanikų skulptūrėlę, kuri 1992 metais buvo eksponuojama menininkų pirmoje parodoje Pamėnkalnio galerijoje.

Nepriklausomybės pradžios meno procesus rėmę ir juose mielai dalyvavę A. ir M.Vaupšai yra gavę dovanų ar nusipirkę daugelio žinomų menininkų kūrinių, kurių kainos šiandien jau yra išaugusios keliolika kartų.

„Pats meno kūrinių kaupimas man nėra itin svarbus. Svarbiau, kad tie kūriniai – mūsų kartos gyvenimo, praėjusios epochos atspindys.

Juk šiuolaikinis menas Lietuvoje kaip investicija imtas vertinti vos prieš keletą metų.

Buvau pradėjęs bijoti, kad tai niekada neįvyks. Anksčiau man tiesiai šviesiai sakydavo: „Kvailas tu, Vaupšai“, – šyptelėjo verslininkas.

M.Vaupšas ypač baiminęsis, kad visi išsibėgios po užsienį – nebeliks nei menininkų, nei kolekcininkų.

„Puikiai žinome, kad valstybė daugybę metų beveik neperka meno kūrinių, – sakė M.Vaupšas. – Todėl šiuolaikinio meno kolekcininkų atsiradimas yra tiesiog neįkainojama paspirtis Lietuvos dailei ir paveldui.“

Pasaulyje daugėja meno sandorių

Kompanijos „Artprice“ duomenimis, per pastaruosius metus (nuo 2012 m. liepos iki 2013 m. liepos) šiuolaikinio meno pardavimas pasaulyje išaugo 15 procentų, o bendra šiame meno rinkos segmente parduotų darbų kaina sudarė 1,05 milijardo eurų (3,62 milijardo litų). Tai daugiau nei rekordiniais 2007–2008 metais, kai apyvarta siekė 979 mln. eurų (3,38 milijardo litų).

Šiuolaikinio meno kūrinių aukcionuose šiemet parduota beveik tiek pat, kiek pernai, tačiau pastebimai kilo jų kainos. Kai kurie šiuolaikinių menininkų darbai parduoti už didesnę sumą nei populiariųjų modernistų. Brangiausiai parduoto amerikiečio J.M.Basquiat (1960–1988) darbo kaina viršijo šiais metais parduotų C.Monet ir P.Picasso kūrinių kainą, o J.Koonso „Tulpės“ nupirktos už didesnę sumą nei pati brangiausia tų metų A.Giacometti skulptūra.

Geriausiai perkamas šiuolaikinis menininkas – J.M.Basquiat (1960–1988, JAV). Per metus 82 jo kūriniai parduoti už 162,5 milijono eurų (560,6 mln. litų), brangiausias jo darbas nupirktas už 33,5 milijono eurų (115,6 mln. litų).

Antroje vietoje – J.Koonsas (g. 1955, JAV). Parduota 80 darbų už 40 mln. eurų (138 mln. litų), brangiausiai parduotas kūrinys kainavo 23,6 mln. eurų (81,4 mln. litų).

Trečioje vietoje – Ch.Woolas (g. 1955, JAV). Parduoti 38 darbai už 25,3 mln. eurų (87,3 mln. litų), brangiausias darbas kainavo 2,7 mln. eurų (9,3 mln. litų).

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.