Iš kompozitoriaus ir novatoriaus Jono Švedo, kanklių patriarcho P.Stepulio bei jų pirmtakų Prano Puskunigio, Justino Strimaičio ir kitų daugiau kaip pusšimtį metų įskiepytos lietuvių tautinės muzikos puoselėjimo vizijos ir šiandien sulaukiama derlingų vaisių. Ši idėja buvo ir yra potencialus tautinės kultūros variklis. Sunku net įsivaizduoti, kaip ši idėja žaibiškai subūrė bendram darbui visus Lietuvos tautinio meno mylėtojus. Kanklės į šiandienos sceną atėjo kaip originalus liaudiškos prigimties koncertinis muzikos instrumentas ir po mažą žingsnelį žengdamos išpopuliarėjo visoje šalyje.
Kanklių muzikos stichijai P.Stepulis – kanklių muzikos puoselėtojas, profesionalaus kankliavimo pagrindėjas, metodinių ir mokslo darbų bei vadovėlių autorius, pedagogas ir atlikėjas, reto subtilumo ir mokslinės mąstysenos žmogus - kūrybai atidavė visą savo gyvenimą. Kanklininkas už kūrybinę veiklą buvo apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordinu. Jo dėka kanklės tapo reikšmingu koncertiniu muzikos instrumentu, originaliai įsikomponavusiu į šiandieninę muzikinę kultūrą. Kanklių raida – nuo suvalkietiškų dvylikastygių iki šiuolaikinių koncertinių – susijusi su kanklininko profesoriaus P.Stepulio, kanklių muzikos patriarcho, gyvenimu ir veikla.
Gruodžio 15 d. 17 val. kanklių patriarcho P.Stepulio gimimo 100-ųjų metinių proga Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) rengia kanklių muzikos vakarą Šv.Jonų bažnyčioje. Koncerte skambės Vilniaus krašto kanklininkių šiuolaikinėmis kanklėmis kankliuojami mūsų kanklių muzikos patriarcho P.Stepulio aranžuoti kūriniai, J.Švedo, Vaclovo Paketūro, Vytauto Juozapaičio, Vytauto Naraškevičiaus, Algirdo Klovos, Jono Tamulionio, Kristinos Vasiliauskaitės, Vaidos Sriaupaitės-Beinarienės kūriniai. Harmonizuotas liaudies dainas atliks operos solistė Irena Milkevičiūtė. Koncerte dalyvaus Lietuvos muzikos ir teatro akademijos merginų choras (vadovai prof. Tadas Šumskas ir lekt. Andrius Gilys), Daivos Čičinskienės vadovaujamas liaudiškos muzikos ansamblis „Kankleliai“ bei birbynininkas Vytautas Kiminius.
