Šalyje garbingiausiomis vadinamos premijos pradžiugins šešis vyrus – kino operatorių Joną Gricių, aktorius Donatą Banionį ir Juozą Budraitį, kompozitorius Faustą Latėną ir Giedrių Antaną Kuprevičių, rašytoją Vladą Braziūną.
Nacionalines premijas kitų metų Vasario 16-osios proga jiems įteiks prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vienos premijos dydis – 104 tūkst. litų.
Komisijai lytis nėra svarbi
Išvardijęs naujųjų laureatų pavardes komisijos pirmininkas Alfredas Bumblauskas pranešė, kad šįkart balsavimo rezultatai džiugina visus komisijos narius – „be nuogąstavimų ar apgailestavimų šešėlio“.
Bet jam vis dėlto teko paaiškinti, kodėl komisija jau antrus metus ignoruoja kuriančias moteris.
Istorikas A.Bumblauskas iš pradžių pajuokavo: „Dėl to, kad dauguma žinovų, su kuriais konsultuojamės, yra moterys, o joms patinka vyrai.“
Surimtėjęs pirmininkas priminė, kad Nacionalinių premijų komisija laureatus renka iš pasiūlytų kandidatūrų: „Turime tą spektrą kandidatų, kurį visuomenė suranda.“
Komisijos narė profesorė Irena Veisaitė pabrėžė, kad balsuojama ne už vyrus ar moteris, o už vertingus meno kūrinius, tad lyčių diskriminacijos šiuo atveju nevertėtų ieškoti.
„Tai patys pačiausi Lietuvos kūrėjai. Jie nusipelnė apdovanojimo visu savo gyvenimu ir atskirais kūriniais“, – sakė kultūros ministras Šarūnas Birutis.
Ministras taip pat pasidžiaugė, kad nuo šiol Nacionalinių premijų laureatai vėl turės teisę gauti valstybines pensijas, kurios buvo nepelnytai nubrauktos.
Lietuvos kino sąžinė
Už viso gyvenimo nuopelnus apdovanotas 85 metų operatorius Jonas Gricius yra vadinamas Lietuvos kino sąžine.
Jo kūrybos sąraše – per 20 kino filmų, iš kurių dauguma – lietuvių kino klasika, atpažįstama kaip tik iš J.Griciaus kadrų.
J.Gricius nufilmavo Vytauto Žalakevičiaus filmą „Niekas nenorėjo mirti“, Arūno Žebriūno „Paskutinį šūvį“ iš novelių filmo „Gyvieji didvyriai“, kitus nepamirštamus A.Žebriūno filmus – „Paskutinė atostogų diena“, „Seklio Kalio nuotykiai“, „Turtuolis vargšas...“ (kartu su Algimantu Mockumi), „Kelionė į rojų“, Raimondo Vabalo „Laiptus į dangų“.
J.Gricius dirbo ir su rusų kino meistru Grigorijumi Kozincevu, nufilmavo jo „Hamletą“ ir „Karalių Lyrą“.
Net ir Holivudo produkcijoje yra J.Griciaus pėdsakas – režisieriaus George’o Cukoro kvietimu lietuvių operatorius filmavo „Mėlynąją paukštę“ su JAV kino žvaigždėmis Elizabeth Taylor ir Jane Fonda.
Lygindamas šiandienos kiną su savo aktyvaus darbo laikais, J.Gricius yra sakęs, kad anuomet ir geri, ir blogi filmai buvo rankdarbiai, o dabar vyrauja konvejerinė produkcija: „Technologijos gali viską, tik jos neturi vaizduotės.“
Aktorius pagaliau sulaukė
„Šimtas tūkstančių?“ – pasitikslino 89-erių Donatas Banionis, pasveikintas su Nacionaline premija.
„Dolerių?“ – šmaikštavo. „Na, ką gi, ačiū ir už litus. Nelabai ir tikėjau, kai keletą metų nepelniau. O už ką skyrė?“ – nesiliovė klausinėjęs.
Išgirdęs apdovanojimo formuluotę „už Juozo Miltinio legendos tąsą“, aktorius liko patenkintas. Režisierių J.Miltinį jis laiko svarbiausiu savo gyvenimo žmogumi, svarbesniu net už tėvą.
D.Banionis stengėsi laikytis J.Miltinio išmokytų vaidybos principų tiek filmuodamasis lietuviškuose, tiek rusiškuose filmuose. Vaitkus V.Žalakevičiaus filme „Niekas nenorėjo mirti“ tapo reikšmingiausiu D.Banionio vaidmeniu kine.
Po jo sekė ir Goja vokiečių režisieriaus Konrado Wolfo filme „Goja, arba Sunkus pažinimo kelias“, ir Krisas Andrejaus Tarkovskio „Soliaryje“.
Tačiau šie ryškūs vaidmenys nesumažino D.Banionio ištikimybės Panevėžio teatrui, kurio scenoje jis sukūrė svarbiausius savo gyvenimo vaidmenis.
Metai sklidini kūrybos
73 metų aktorius Juozas Budraitis iš pradžių atsisakė patikėti, kad tapo Nacionalinės premijos laureatu. Sukluso ir surimtėjo tik tada, kai išgirdo apdovanojimo formuluotę iš komisijos nario režisieriaus Audriaus Stonio.
„Reikės pasėdėti ir pagalvoti, kas čia atsitiko“, – sakė aktorius, apdovanotas „už novatorišką ir intelektualią aktorystę“.
Pastarieji sezonai J.Budraičiui buvo sklidini kūrybos, o ne užtarnauto poilsio baigus 14 metų trukusią kultūros atašė tarnybą Lietuvos ambasadoje Rusijoje. Fotografuojantis aktorius surengė parodą „Mano kinas 1970–1990“, kuri apkeliavo kelis miestus.
Šiemet J.Budraitis daug filmavosi ir sukūrė du gerai vertinamus vaidmenis teatre. Tai Kadmas Gintaro Varno „Bakchantėse“ Nacionalinio dramos teatro scenoje ir Krepas Oskaro Koršunovo režisuotoje „Paskutinėje Krepo juostoje“ OKT/Vilniaus miesto teatre.
Monospektaklį „Paskutinė Krepo juosta“ J.Budraitis praėjusią savaitę vaidino mitinguojančiame Kijeve ir jau sulaukė kvietimų toliau gastroliuoti.
Abejoja premijos prestižu
69 metų kompozitoriui G.A.Kuprevičiui premijos skyrimas nebuvo didelė staigmena.
„Į ją pretendavau dar prieš penketą metų. Taip nutiko ne man vienam. Daugybė nusipelniusių žmonių pavardžių į pretendentų sąrašus patenka metai iš metų. Tai rodo Nacionalinės premijos ir jos komisijos krizę“, – kalbėjo kompozitorius.
G.A.Kuprevičius įsitikinęs, kad tai kenkia premijos prestižui. „Kultūros žmonės turi susėsti ir diskutuoti, ką daryti, kad ji taptų tikrai aukščiausiu įvertinimu.
Gal reikia mažinti laureatų skaičių, persvarstyti skyrimo kriterijus? Ši problema verta analizės“, – svarstė G.A.Kuprevičius.
Šiaip ar taip, kompozitorius premiją pavadino maloniu įvertinimu. Jis įsitikinęs, kad ji skatina kurti, leidžia labiau pasitikėti savo jėgomis.
Piniginė premijos išraiška kauniečiui taip pat svarbi: „Pinigus išleisiu ne tik bulvėms ar didesniam televizoriui. Dalį skirsiu labdarai. Globoju savo tėvo Viktoro Kuprevičiaus fondą. Jis remia jaunuosius muzikantus. Ne vienam reikia materialinės paramos.“
Netrukus 70 metų sukaktį švęsiantis G.A.Kuprevičius sakė turintis nemažai ateities planų.
Vasario mėnesį turi pasirodyti jo autobiografinė knyga „Koncertas“. Panevėžio muzikinis teatras ketina pastatyti jo miuziklą „Devynbėdžiai“. Kompozitorius kitąmet žada surengti ir ne vieną koncertą.
1980–1987 m. G.A.Kuprevičius Kauno muzikiniame teatre įkūrė elektroninės muzikos grupę „Argo“ ir jai vadovavo. Nuo 1957 m. groja Kauno kariljonu.
Šiemet Nacionaliniame operos ir baleto teatre pastatytas jo baletas „Čiurlionis“.
Kompozitorius yra sukūręs tokias operas kaip „Prūsai“, „Karalienė Bona“, „Jobo teismas“. Jis taip pat rašo simfonijas, kamerinės muzikos kūrinius, oratorijas ir vokalinius ciklus.
Jo 1975 m. sukurtas miuziklas „Ugnies medžioklė su varovais“ iki šiol yra vienas populiariausių šio žanro kūrinių Lietuvoje.
Įvertinimas padeda kurti
57 metų kompozitoriui Faustui Latėnui žinia apie premiją buvo ypač maloni.
„Juk kiekvienam menininkui – ir jaunam, ir brandžiam – reikia įvertinimo. Manau, kad šiandien daugeliui žmonių Lietuvoje labiausiai trūksta ne kokių nors materialių dalykų, o gero žodžio, padrąsinimo. Ši premija man – kaip tik vienas tų gerų žodžių, tik nacionaliniu lygmeniu“, – džiaugėsi F.Latėnas.
Kompozitorius sakė negalintis teigti, kad pastarųjų metų darbai – jo kūrybos viršūnė.
„Mano galva, šia premija įvertintas visas mano indėlis į Lietuvos teatrą. Manau, kad visus mano darbus su mūsų didžiaisiais režisieriais Eimuntu Nekrošiumi ar Rimu Tuminu galima pavadinti didesnėmis ar mažesnėmis viršūnėmis“, – kalbėjo muzikas.
Pasak F.Latėno, jam pasisekė dirbti su tokiais žmonėmis, kurie nebijo, kad jų spektaklyje nuskambės ir kompozitoriaus mintis.
F.Latėno muzika neatsiejama nuo E.Nekrošiaus „Kvadrato“, „Dėdės Vanios“, „Nosies“, „Hamleto“, „Otelo“, nuo R.Tumino „Maskarado“, „Revizoriaus“, „Madagaskaro“ ir spektaklių, dabar kuriamų Maskvos J.Vachtangovo teatre.
Iš viso F.Latėno muzika skambėjo daugiau nei 200 įvairaus žanro spektaklių ir daugiau nei dviejose dešimtyse vaidybinių bei dokumentinių kino filmų.
Nors pats įvertinimas menininkui šiuo metu daug svarbesnis nei finansinė premijos pusė, F.Latėnas prisipažino, kad dalį premijos pinigų planuoja skirti teatrologių Daivos Šabasevičienės ir Neringos Kažukauskaitės parašytos monografijos apie jo kūrybą leidybai.
Šiuo metu kompozitorius su režisieriumi R.Tuminu ruošiasi atnaujinti ir į J.Vachtangovo teatro sceną perkelti legendinį Mažojo teatro spektaklį – Grigorijaus Kanovičiaus „Nusišypsok mums, Viešpatie“.
Pratinsis prie titulo
„Tai širdžiai mielas apdovanojimas, bet jo svoris lenkia prie žemės. Matyt, bus sunku priprasti prie apibūdinimo „Nacionalinės premijos laureatas“, kuris, skirtingai nei kiti titulai, klijuojamas reikia ar nereikia. Kita vertus, esu ramus žmogus, mokantis nepervertinti tokių dalykų“, – kalbėjo V.Braziūnas.
61 metų poeto plunksnai priklauso per 10 vaizdinga lietuvių kalba parašytų eilėraščių knygų, kurių ganyklose itin mėgsta ganytis sodrios poezijos mėgėjai. Poetas taip pat rašo tarmiškus eilėraščius.
Tarp garsiausių V.Braziūno knygų – eilėraščių rinkiniai „Užkalinėti“ (1998), „Lėmeilėmeilėmeilė“ (2002), „Priedainė“ (2011) „Fonte amoris“ (2012).
Šiuo metu V.Braziūnas Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklai yra įteikęs naują eilėraščių knygą „Stalo kalnas“. „Greičiausiai ją reikės atsiimti. Kadangi neseniai esu išrinktas į Kultūros tarybą, kaip ir negaliu pretenduoti į Kultūros ministerijos paramą. O poezijos be paramos jokia leidykla neleis“, – keblią situaciją atskleidė poetas.
V.Braziūnas taip pat iš įvairių kalbų verčia užsienio autorių poeziją ir prozą. Vienas naujausių didelių jo darbų – Vilniuje gyvenančios rusų rašytojos Lenos Eltang romano „Akmeniniai klevai“ vertimas į lietuvių kalbą.
Paklaustas, kur išleis už premiją skirtus pinigus, V.Braziūnas pajuokavo: „Gal dantis susidėsiu, kad padoriau atrodyčiau.“
Parengė LR korespondentai R.Gerbutavičius, V.Inytė, R.Mikšionienė ir R.Oginskaitė
Laureatų nuopelnai Lietuvos kultūrai
Aktorius Donatas Banionis pagerbtas už Juozo Miltinio teatro legendos tąsą šiuolaikiniame teatre ir kine.
Rašytojas Vladas Braziūnas premijos nusipelnė už poetinius atradimus gilinantis į lietuvių kalbos lobyną ir baltiškąją pasaulėvoką.
Aktorius Juozas Budraitis pagerbtas už kūrybą, apimančią platų kultūros lauką, už novatorišką ir intelektualią aktorystę, atvėrusią langą į Lietuvą.
Operatorius Jonas Gricius apdovanotas už Lietuvos kino poetikos pagrindų sukūrimą, aukščiausią vizualinę kino kultūrą, už profesinę sąžinę.
Kompozitorius Giedrius Antanas Kuprevičius apdovanotas už plačią muzikinės raiškos gamą, nuo miuziklo iki operos ir baleto.
Kompozitorius Faustas Latėnas apdovanojimą pelnė už Lietuvos teatro skambesį, už muziką, kaip visavertę teatrinio vyksmo dalyvę.
104
Po tiek tūkstančių litų gaus kiekvienas Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.
