200 metų niekieno nejudintą operos partitūrą Madrido karališkajame archyve surado ispanų ir lietuvių dirigentas Alexis Soriano ir kartu su orkestru "Vilnius sinfonietta", vokalistais Tomu Pavilioniu, Viktoru Gerasimovu, Diana Tiškovaite, Nora Petročenko, Ilona Pliavgo atliks Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje gruodžio 10 ir 11 dienomis. Tai bus šios operos teatralizuoto koncertinio varianto pasaulinė premjera.
Stilizuotus istorinius kostiumus sukūrė dailininkė Vida Šataitė, šviesomis rūpinasi Maksimas Semionovas, režisierė - Aistė Ptakauskė, JAV įgijusi televizijos, radijo ir kino scenarijų kūrybos ir režisūros magistro laipsnį. Italų autoriaus Gaetano Martinelli libretą į lietuvių kalbą išvertė senosios italų kalbos specialistas Dainius Būrė.
"Tai - pirma žinoma užsienyje sukurta opera apie Lietuvą. Ir nors pagrindinis herojus Everardas II bei kiti veikėjai libreto autoriaus dvaro poeto G.Martinelli buvo išgalvoti, vietovių pavadinimai ir kitos geografinės nuorodos iš tiesų veda į LDK teritoriją", - pabrėžė Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose skambėjusių operų libretus tyrinėjęs D.Būrė.
XVIII a. Lietuva - išmintingų valdovų valdomas civilizuotas kraštas su demokratinėmis tradicijomis ir net feminizmo apraiškomis - tokią istoriją papasakos operos "Everardas II - Lietuvos karalius" atlikėjai. Operoje siekiama atskleisti tobulo valdovo charakterio savybes, įspėti jį apie grėsmes, pavojus ir parodyti, kaip nuo jų apsisaugoti.
Kūrinys šviesus, muzika - lengva, grakšti ir žaisminga, siužetas - gyvas, kupinas veiksmo, meilės trikampių ir dvaro intrigų.
Tiems klausytojams, kurie prieš kur nors eidami atlieka namų darbus - domisi kūrinio istorija, nori iš anksto žinoti turinį, galime padėti.
Pagal operos siužetą karalius Everardas II buvo išduotas kunigaikščio Vladislavo, tačiau jo pasigailėjo ir atleido už organizuotą sukilimą. Vladislavas neįvertino valdovo geraširdiškumo ir ėmė rengti antrą sąmokslą. Dvariškis Aleksandras Augustas, Erenikės vyras, padėjęs Vladislavui organizuoti pirmąjį maištą, buvo sunkiai sužeistas. Manyta, kad jis mirė. Tačiau iš tikrųjų tarnas išgelbėjo jo gyvybę.
Atsigavęs nuo patirtų sužalojimų Augustas išgirsta, kad karalius Everardas II, kuris visada buvo įsimylėjęs jo žmoną Erenikę, nori ją vesti. Vyras įtūžta iš pavydo ir skubiai leidžiasi į kelionę pas mylimąją.
Keliaudamas mišku jis pamato pasalą, kurią vėl parengė Vladislavas. Augustas staiga supranta, kad jo žmona nenori tekėti už kito, kad tai - viso labo Vladisavo paleistas gandas. Augustas šįkart pademonstruoja ištikimybę karaliui ir apgina jį nuo priešo. Kilnusis karlaius Everardas II jam atleidžia ir sugrąžina sutuoktinę Erenikę.
Kaip ir dažnoje operoje, čia yra meilės trikampis, bet joje nuskamba ir labai pažangių idėjų. Pavyzdžiui, pirmoje scenoje Erenikė gedi, bet jos tarnaitė Elvira bando įtikinti šeimininkę tekėti už karaliaus. Erenikė sielvartauja, kad visuomenės akyse taptų nedora moterimi - pagal to laiko papročius, jeigu norėjai iš tikro būti dora, turėjai saugoti ištikimybę iki savo mirties.
Tada Elvira atlieka ariją, kurioje svarsto, kaip sunku būti moterimi ir paklusti vyrų sugalvotoms taisyklėms. Kodėl moterys turi kankintis ir nesijausti savo likimo šeimininkėmis? Vyrai arijoje vadinami tironais, svetimoteriautojais, kuriems žmonos turi paklusti ir atleisti neištikimybę, antraip bus pasmerktos. Tai juk feministinių idėjų užuomazga!
Scenoje veiks papildomas personažas - pasakotojas (aktorius Ridas Jasiulionis). Jis įkūnys šiuolaikinį žmogų, savo kambaryje skaitantį netikėtai atrastą senosios operos rankraštį. Veiksmas tarsi vyks pasakotojo vaizduotėje: ten, kur jo akys keliaus natomis, ims skambėti orkestro muzika, ten, kur atsiras veiksmas, pasigirs solistų arijos.
Režisierės sumanymu, veikėjai bus kaip džinas, paleistas iš butelio.
"Viena vertus, herojai bus tokie, kaip parašyta autoriaus, kita vertus, jie suvokia, kad užima šiuolaikinę erdvę kaip džinas, du šimtus metų sėdėjęs butelyje ir dabar išleistas. "Kaip šaunu, - mano jie. - Dabar vėl galime padainuoti, ir padainuoti štai tokiai mums visiškai nepažįstamai XXI a. auditorijai, rasti su ja ryšį", - kai kurias režisūrinio sumanymo detales atskleidė režisierė A.Ptakauskė.
