Kitąmet kaip tik sukanka 170 metų nuo Klaipėdos miesto burmistro Ernsto Vilhelmo Berbomo sprendimo įvesti tvarką, pagal kurią vėtrungėmis buvo žymimi tam tikruose Kuršių marių plotuose žvejoti galintys laivai.
Idėjos autoriai įsitikinę, jog vėtrungės galėtų prasmingai pabrėžti Klaipėdos miesto jūrinį identitetą, praturtinti jo urbanistinį peizažą.
Vėtrungių metais siūloma rengti viešas paskaitas, tarptautines konferencijas kartu su Kaliningrado atstovais, edukacinius užsiėmimus mokyklose ir darželiuose, vėtrungių gamybos plenerus atvirose erdvėse.
Siūloma Klaipėdoje įrengti ir Vėtrungių alėją. Tarp galimų vietų minimas kruizinių laivų terminalas, teritorija prie etnografinės Lietuvos jūrų muziejaus žvejo sodybos Kopgalyje, kelias į paplūdimį nuo delfinariumo iki pietinio molo.
Taip pat siūloma įrengti vėtrungių ekspoziciją po atviru dangumi Vilniuje. Tradiciniu renginiu galėtų tapti ir „Metų Vėtrungės“ apdovanojimai. Jie būtų skiriami už nuopelnus pajūrio, pamario kraštui arba Klaipėdos miestui.
Kuršių marių žvejų laivų vėtrungės – unikalus ir analogų pasaulyje neturintis lietuviškas atributas. Manoma, jog tipiškos, ant kurėnų stiebų viršūnių tvirtinamos Kuršmarių vėtrungės atsirado devynioliktojo amžiaus antrojoje pusėje.
Siekiant kontroliuoti žūklę Kuršių mariose, vietos valdžios sprendimu visi žvejai privalėjo paženklinti savo laivus kukliais stačiakampio formos ženklais su skirtingų dviejų spalvų geometriniu piešiniu.
Juoda ir balta spalvomis buvo žymimi vakarinio marių kranto, tarp jų ir Klaipėdos, žvejų laivai, geltona ir mėlyna - pietinio (dabartinė Kaliningrado sritis), o raudona ir balta – rytinio (dabartinis Šilutės rajonas).
Ilgainiui kuršmarių žvejai kaimų ženklus ėmė puošti gamindami originalias vėtrunges. Žvejai iš medžio drožinėjo įvairių formų plokšteles, kurias spalvino ir tvirtino šalia identifikacinio kaimo ženklo. Ilgainiui tai tapo tradicija. Taip gimė unikaliosios pamario vėtrungės, kuriomis vėliau ėmė prekiauti suvenyrų pardavėjai.
Autentiškų senųjų vėtrungių pavyzdžių iki mūsų laikų yra išlikę vos keli, jie saugomi muziejuje Nidoje. Tačiau šiame amžiuje vėtrungės pamažu grįžta į viešąjį gyvenimą, vis dažniau naudojamos ne tik kaip suvenyras, bet ir kaip gyvenamosios aplinkos puošmena, dovana ar asmeninis šeimos istorijos meninis atspindys.
2012 metais Valstybinio turizmo departamento užsakymu sukurtos ir pagamintos originalios vėtrungės, skirtos Lietuvos turizmo 20-mečiui ir naudotos kaip apdovanojimų statulėlės išskirtiniams Lietuvos ir užsienio turizmo projektams. Šiose vėtrungėse vaizduojami reprezentatyvūs turizmo simboliai: gandras, dviratis, Gedimino pilimi, verpstė, Šv. Onos bažnyčia, saksofonas.
