Šio laiško atsiradimui įtakos turėjo ir Kultūros ministro Šarūno Biručio žinia, jog Nacionalinių premijų laureatai vėl turės galimybes gauti išskirtines valstybines pensijas.
Laiške primygtinai siūloma įtvirtinti tokią tvarką, kai į premiją galės pretenduoti vien tie kūrėjai, kurie „išlaiko gyvenimo egzaminą, kitaip sakant, visu savo gyvenimu patikrina ir patvirtina savo nuopelnus“.
Toliau - kaltinimai vienam iš pretendentų į Nacionalinę premiją, Lietuvos ir tarptautiniame meno pasaulyje pripažintam viduriniosios kartos menininkui. Tai - pedagogas Artūras Raila. Dingstis - praėjusiame amžiuje sukurtas jo darbas „Mergaitė nekalta".
Vienintelis A.Railos darbo atsiradimo liudininkas tarp laiško autorių - dailininkas Kęstutis Ramonas, todėl gali būti, kad kiti žinomi kultūrininkai tiesiog juo pasitikėjo ir net neįtarė, kad pasirašo po iš piršto laužtais, melagingais kaltinimais.
Dar viena nuskriausta mergaitė
A.Raila jau konsultuojasi su teisininkais dėl galimybės teismo keliu apsiginti nuo šmeižto ir apginti garbę bei orumą.
Mat laiško autoriai A.Railą atvirai kaltina „postmodernišku savižudybių skatinimu" ir net nerausdami išvadina jį visos Lietuvos „savinaikos ideologu". Kaip tokios veiklos įrodymas minimas skirtingų menininkų kartų kūrybinius ginčus atskleidžiantis A.Railos filmas „Mergaitė nekalta", kurį galima pamatyti tinklalapyje www.raila/mergaite-nekalta.
Laiške rašoma, kad kurdamas šį darbą menininkas privertė M.K.Čiurlionio mokyklos mokinę gilintis į Ričardo Gevelio romaną „Septyni savižudybės būdai", filmavo ją skaitančią jo parinktus šio romano tekstus.
„Tai visiška nesąmonė. Kaip galima prikurti tokių nebūtų istorijų? Tai didžiausia melagystė ir šmeižtas. Keista ir baisu, kad taip daro žinomi vyriausios kartos menininkai“, - sakė buvusi A.Railos mokinė, prieš keletą metų Vilniaus dailės akademijoje magistrantūrą baigusi grafikė Aistė Tarabildienė (Krištaponytė).
Menininkė prisiminė, kad anuomet, mokydamasi M.K.Čiurlionio mokykloje, ji niekaip negalėjo sugalvoti temos fotografijos kurso užduočiai.
„Juokavau, kad nėra idėjų, nors nusišauk. Tas žodžių žaismas man patiko. Turėjau vaikišką pistoletą su pistonais, na dar pomidorų padažo. Man tai buvo smagus žaidimas, norėjosi padaryti meniniu požiūriu kuo įdomesnius darbus", -- pasakojo moteris.
Ji stebėjosi, kad su jos mokykliniu kūriniu siejamas ir R.Gavelio romanas, kurio ji net nebuvo skaičiusi. Iš šio menininko kūrinių A.Tarabildienė įsiminė tik „Vilniaus džiazą", bet ir tą perskaitė gerokai vėliau -- studijų Dailės akademijoje metais.
Menininkų kartų konfliktas
„Vyresniosios kartos mokytojams nepatiko tai, ką ir kaip A.Raila pradėjo dėstyti mokykloje. Nepatiko naujos meninės idėjos, nors mokiniams visuomet norisi naujų vėjų. Manau, kad mano inscenizuotos fotografijos buvo tik pretekstas.
Juk šitiek metų jas primena tik A.Railai, o man - niekuomet. Su kai kuriais laiško autoriais esu bendravusi, bet jie turbūt net nežino, kad aš - ta pati mergaitė ", - svarstė grafikė.
Ji prisipažino nemažai naudingų dalykų išmokusi ir iš vyresniosios, ir iš jaunesnės kartos dėstytojų. Ir niekuomet nemaniusi, kad normalūs kūrybiniai ginčai gali taip smarkiai peržengti padorumo ribas.
Dviejų vaikų mama sakė neįsivaizduojanti, kaip siaubingai po viešų kaltinimų, jog A.Raila sąmoningai skatina savižudžius, turėtų jaustis ne tik pats menininkas, bet ir jo vaikai ar tėvai.
M.K.Čiurlionio menų mokyklos direktoriaus pavaduotojas meniniam ugdymui Romualdas Karpavičius patvirtino, kad ir kiti laiško kaltinimai neatitinka tikrovės.
A.Raila nebuvo apkaltintas ar atleistas iš darbo mokykloje. O pedagoginę veiklą baigę pensinio amžiaus menininkai taip pat niekada nėra pareiškę vadovybei, kad palieka mokyklą dėl nuomonių konflikto.
„Dailės skyriuje visuomet vykdavo ir vyksta įvairios diskusijos. Juk šioje mokykloje dirba garsūs menininkai, kurių nuomonės apie daugelį dalykų skiriasi.
Dar tais laikais, kai aš mokiausi, klasikai ginčydavosi tarpusavyje. Vėliau - ir su jaunesne karta. Tačiau niekada niekas nebuvo smerkiamas, jei išsakydavo savo nuomonę", - kalbėjo R.Karpavičius.
