„Teatro – ne, - nedvejodamas atsakė M.Chodorkovskis. - Mane sunku įkalbėti eiti į teatrą, nors girdėjau apie gerus spektaklius. Tačiau klasikinės muzikos man labai trūko. Visus tuos metus svajojau pasiklausyti klasikinės muzikos koncerto“.
Į buvusio kalinio prisipažinimą žaibiškai reagavo Londono įrašų kompanijos „Toccata Classics“ savininkas Martinas Andersonas. Jis tuoj pat pristatė M.Chodorkovskiui į viešbutį Berlyne pundą naujų „Toccata Classics“ leidinių. Apie tai pranešė portalas „Arts Journal“.
M.Andersonas parinko garsiajam melomanui labai neįprastos muzikos, mat „Toccata Classics“ daugiausia leidžia pamirštus žinomų kompozitorių ir neatrastus gerus nežinomų autorių kūrinius.
Beje, ekonomisto išsilavinimą turintis tikras muzikos fanatikas M.Andersonas daug laiko yra praleidęs ir Kompozitorių namuose Vilniuje klausydamasis lietuvių klasikų įrašų. „Toccata Classics“ leidinių kataloge yra lietuvių modernisto Vytauto Bacevičiaus orkestrinių kūrinių bei fortepijoninės kūrybos albumai.
Tačiau į M.Chodorkovskio rankas lietuviška muzika nepateko. M. Andersonas buvusiam kaliniui dovanojo albumus su XX a. kompozitorių brito A. Ashtono kūriniais violončelei, čeko B.Martinu ankstyvąja orkestrine muzika, ruso N.Čerepnino fortepijonine kūryba.
Siuntinyje taip pat buvo XIX a. Moravijos žydo H.Ernsto kūrinių styginiams, italų baroko kompozitoriaus G.Facco instrumentinių koncertų bei vokiečių baroko autoriaus G.Ph.Telemanno sakralinės muzikos albumai.
