Jubiliejinę datą paminėjo ir Klaipėdos centre, prie paminklo lietuvių grožinės literatūros pradininkui K.Donelaičiui, vidurdienį susirinkę uostamiesčio gyventojai.
K.Donelaičio gimtadienis – tradicinė, bet neformali miesto šventė, į kurią klaipėdiečiai jau įpratę rinktis pirmąją Naujųjų metų dieną su savo artimaisiais ir draugais. Visi ateina neraginami, nelaukdami jokių oficialių kvietimų. Rytprūsiuose gyvenusio ir dirbusio iškilaus lietuvių švietėjo, kurio vardą pasaulyje išgarsino hegzametrais parašyta poema „Metai“, atminimas šįmet šitaip buvo pagerbtas jau 26-ąjį kartą.
Skvere prie skulptoriaus Petro Deltuvos paminklo K.Donelaičiui susirinkę keli šimtai žmonių nusilenkė vienam originaliausių Apšvietos epochos rašytojų -skambėjo džiazo virtuozo Pranciškaus Narušio birbynės garsai, „Metų“ ištraukas skaitė aktorius ir režisierius Sigutis Jačėnas, poemos „Metai“ vertėjas į rusų kalbą Sergejus Isajevas (Clandestinus), pirmosios Klaipėdos krašte lietuviškos Vytauto Didžiojo gimnazijos moksleiviai. Tarp skaitovų buvo ir viena Seimo narė. Visi oratoriai akcentavo poeto kūrybos svarbą Lietuvai.
„Niekam nekyla abejonių, kad K.Donelaičio vardo minėjimas, praėjus 300 metų nuo jo gimimo, nulemtas poeto žvaigždės ryškiu Lietuvos istorijos ir literatūros padangėje. Kas galėtų pasakyti, kokius dabar kritikų liaupsinamus rašytojus ainiai prisimins ir minės po kelių šimtmečių ? K.Donelaičio gimimo metinės – dėkinga proga nusilenkti amžių bėgsmą ir laiko išbandymus atlaikiusio poeto didybei“, – kalbėjo Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus vadovas Juozas Šikšnelis.
Prisiminę, jog klaipėdiečiai prie K.Donelaičio paminklo kasmet ateina neraginami, nesaistomi pareigos, o tik persmelkti poeto dvasios, iš noro ir būtinybės pabūti bendraminčių būryje, pajusti sielos brolių ir sesių petį, oratoriai save ir kitus paragino jubiliejinės šventės šurmulyje neslėpti menkų ir merkantiliškų tikslų, paikos tuštybės nedangstyti nuolat kartojamomis meilės ir ištikimybės K.Donelaičiui priesaikomis.
„K.Donelaičiui nereikia meilės, grįstos nuvalkiotais žodžiais – juk garbindami stabus pametame esmę. Jam reikia vietos vienadienėmis problemomis ir blizgučiais užgriozdintose mūsų sielose. Visa K.Donelaičio esmė yra žemė, ant kurios mes stovime, dangus, kuris mus kloja – amžinos, neužmirštamos, niekuo nepakeičiamos vertybės. Taip, kaip jo vardas, mus, lietuvius, gali suvienyti tik kokios nors negandos arba didžiulis džiaugsmas“, – tvirtino rašytojas J.Šikšnelis.
Kalbėtojų žvilgsnis krypo ir į Karaliaučiaus kraštą – K.Donelaičio gimtinę Lazdynėlius, Tolminkiemį (dabar – Čystyje Prūdai), kur jis parašė savo garsiąją poemą ir buvo palaidotas. Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto pirmininkas Petras Šmitas stebėjosi kažkodėl vilkinamais Tolminkiemio klebonijos ir bažnyčio remonto darbais, apgailestavo jog ne taip paprasta aplankyti su pasaulinio garso poeto vardu susietas vietoves, iš kurių plito lietuviškas žodis.
Ne viskas padaryta ir Lietuvoje. Tai pažymėjo ir renginyje dalyvavęs Klaipėdos vicemeras ir rašytojas Vytautas Čepas. Jo žiniomis, jau atsirado veiklių žmonių, užsimojusių savo lėšomis šiuolaikiškai rekonstruoti prie Liepų gatvės esantį skverą, kuriame dar sovietmečiu pastatytas paminklas K.Donelaičiui. Ši miesto centre niūrokai atrodanti erdvė pagražėtų paklojus naują dangą, sutvarkius želdinius, apšvietimą.
Klaipėdiečius pirmąją Naujųjų metų dieną rinktis prie paminklo lietuvių grožinės literatūros pradininkui prieš 26 metus paragino jo gyvenimo ir kūrybos tyrinėtojas, fotografas ir kraštotyrininkas Bernardas Aleknavičius – įsimintinos knygos „Donelaitis ir mes“ autorius. Jam tada dingtelėjo mintis, jog poeto vardą reikia prisiminti ne vien tiktai per jubiliejus. B.Aleknavičiui pritarė ir padėjo tuometės Klaipėdos K.Donelaičio vidurinės mokyklos vadovas Romualdas Bloškys.
„Pirmąsyk atėjo gal tik septyni žmonės, o dabar aikštėje ir obuoliui nebėra kur nukristi. Ne visi sulaukė tokių laikų, kai „būrų dainiaus“ gimtadienį prie paminklo mini šimtai šviesuolių. Džiaugiuosi tais lietuviais, kurie, vos įžengę į Naujuosius metus, prisimena už ką mes visi turime būti dėkingi K.Donelaičiui“, – kalbėjo B.Aleknavičius.
Su Naujųjų metų pradžia persipinusi sueiga džiugina B.Aleknavičiaus darbų tęsėją - K.Donelaičio draugijos Klaipėdos skyriaus vadovą, literatūrologą Aleksandrą Žalį: „Ši šventė man ir daugeliui kitų yra lyg pirmasis skambus akordas – pažvalinantis, nuteikiantis kūrybai“.
Gimtadienį šventė ir vilniečiai
Poetas, evangelikų liuteronų kunigas K.Donelaitis 1714 metų sausio 1 dieną gimė Lazdynėliuose dabartinėje Rusijos Karaliaučiaus srityje. Nuo 1743 metų jis buvo Tolminkiemio klebonas, rašo BNS.
Svarbiausias K.Donelaičio kūrinys poema „Metai“ parašytas maždaug 1760-1775 metais. Poemoje vaizduojamas Rytų Prūsijos lietuvių valstiečių gyvenimas. „Metuose“ nevengiant humoro ir satyros kuriami kaimo buities, papročių vaizdai, keliama prigimtinė žmonių lygybės idėja, o tautiškumas gretinamas su dorybėmis.
„Metai“ išversti į vokiečių, anglų, švedų, čekų, vengrų, latvių, rusų, baltarusių, lenkų, gruzinų, ukrainiečių ir armėnų kalbas.
Per Lietuvos radiją trečiadienį poemą skaitys žinomi Lietuvos aktoriai. Tolminkiemyje įkurtame K.Donelaičio memorialiniame muziejuje atidaroma paroda.
Minint K.Donelaičio 300-ųjų gimimo metines, šiemet numatomos naujos „Metų“ publikacijos, parodos, spektakliai, mokslinės konferencijos, moksliniai tyrimai Klaipėdos krašte ir Vokietijoje.
Pernai spektaklį apie K.Donelaitį pristatė aktorius ir režisierius Rolandas Kazlas.
