Jubiliejinę datą paminėjo ir Klaipėdos centre, prie paminklo lietuvių
grožinės literatūros pradininkui K.Donelaičiui, vidurdienį susirinkę uostamiesčio gyventojai.
K.Donelaičio gimtadienis – tradicinė, bet neformali miesto šventė, į
kurią klaipėdiečiai jau įpratę rinktis pirmąją Naujųjų metų dieną su
savo artimaisiais ir draugais. Visi ateina neraginami, nelaukdami jokių
oficialių kvietimų. Rytprūsiuose gyvenusio ir dirbusio iškilaus
lietuvių švietėjo, kurio vardą pasaulyje išgarsino hegzametrais parašyta
poema „Metai“, atminimas šįmet šitaip buvo pagerbtas jau 26-ąjį kartą.
Skvere prie skulptoriaus Petro Deltuvos paminklo K.Donelaičiui susirinkę
keli šimtai žmonių nusilenkė vienam originaliausių Apšvietos epochos
rašytojų -skambėjo džiazo virtuozo Pranciškaus Narušio birbynės
garsai, „Metų“ ištraukas skaitė aktorius ir režisierius Sigutis Jačėnas,
poemos „Metai“ vertėjas į rusų kalbą Sergejus Isajevas (Clandestinus),
pirmosios Klaipėdos krašte lietuviškos Vytauto Didžiojo gimnazijos
moksleiviai. Tarp skaitovų buvo ir viena Seimo narė. Visi oratoriai
akcentavo poeto kūrybos svarbą Lietuvai.
„Niekam nekyla abejonių, kad K.Donelaičio vardo minėjimas, praėjus 300
metų nuo jo gimimo, nulemtas poeto žvaigždės ryškiu Lietuvos istorijos
ir literatūros padangėje. Kas galėtų pasakyti, kokius dabar kritikų
liaupsinamus rašytojus ainiai prisimins ir minės po kelių šimtmečių ?
K.Donelaičio gimimo metinės – dėkinga proga nusilenkti amžių bėgsmą ir
laiko išbandymus atlaikiusio poeto didybei“, – kalbėjo Lietuvos
rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus vadovas Juozas Šikšnelis.
Prisiminę, jog klaipėdiečiai prie K.Donelaičio paminklo kasmet ateina
neraginami, nesaistomi pareigos, o tik persmelkti poeto dvasios, iš noro
ir būtinybės pabūti bendraminčių būryje, pajusti sielos brolių ir sesių
petį, oratoriai save ir kitus paragino jubiliejinės šventės šurmulyje
neslėpti menkų ir merkantiliškų tikslų, paikos tuštybės nedangstyti
nuolat kartojamomis meilės ir ištikimybės K.Donelaičiui priesaikomis.
„K.Donelaičiui nereikia meilės, grįstos nuvalkiotais žodžiais – juk
garbindami stabus pametame esmę. Jam reikia vietos vienadienėmis
problemomis ir blizgučiais užgriozdintose mūsų sielose. Visa
K.Donelaičio esmė yra žemė, ant kurios mes stovime, dangus, kuris mus
kloja – amžinos, neužmirštamos, niekuo nepakeičiamos vertybės. Taip,
kaip jo vardas, mus, lietuvius, gali suvienyti tik kokios nors negandos
arba didžiulis džiaugsmas“, – tvirtino rašytojas J.Šikšnelis.
Kalbėtojų žvilgsnis krypo ir į Karaliaučiaus kraštą – K.Donelaičio
gimtinę Lazdynėlius, Tolminkiemį (dabar – Čystyje Prūdai), kur jis
parašė savo garsiąją poemą ir buvo palaidotas. Mažosios Lietuvos
reikalų tarybos Klaipėdos krašto pirmininkas Petras Šmitas stebėjosi
kažkodėl vilkinamais Tolminkiemio klebonijos ir bažnyčio remonto
darbais, apgailestavo jog ne taip paprasta aplankyti su pasaulinio garso
poeto vardu susietas vietoves, iš kurių plito lietuviškas žodis.
Ne viskas padaryta ir Lietuvoje. Tai pažymėjo ir renginyje dalyvavęs
Klaipėdos vicemeras ir rašytojas Vytautas Čepas. Jo žiniomis, jau
atsirado veiklių žmonių, užsimojusių savo lėšomis šiuolaikiškai
rekonstruoti prie Liepų gatvės esantį skverą, kuriame dar sovietmečiu
pastatytas paminklas K.Donelaičiui. Ši miesto centre niūrokai atrodanti
erdvė pagražėtų paklojus naują dangą, sutvarkius želdinius, apšvietimą.
Klaipėdiečius pirmąją Naujųjų metų dieną rinktis prie paminklo lietuvių
grožinės literatūros pradininkui prieš 26 metus paragino jo gyvenimo ir
kūrybos tyrinėtojas, fotografas ir kraštotyrininkas Bernardas
Aleknavičius – įsimintinos knygos „Donelaitis ir mes“ autorius. Jam
tada dingtelėjo mintis, jog poeto vardą reikia prisiminti ne vien tiktai
per jubiliejus. B.Aleknavičiui pritarė ir padėjo tuometės Klaipėdos
K.Donelaičio vidurinės mokyklos vadovas Romualdas Bloškys.
„Pirmąsyk atėjo gal tik septyni žmonės, o dabar aikštėje ir obuoliui
nebėra kur nukristi. Ne visi sulaukė tokių laikų, kai „būrų dainiaus“
gimtadienį prie paminklo mini šimtai šviesuolių. Džiaugiuosi tais
lietuviais, kurie, vos įžengę į Naujuosius metus, prisimena už ką mes
visi turime būti dėkingi K.Donelaičiui“, – kalbėjo B.Aleknavičius.
Su Naujųjų metų pradžia persipinusi sueiga džiugina B.Aleknavičiaus
darbų tęsėją - K.Donelaičio draugijos Klaipėdos skyriaus vadovą,
literatūrologą Aleksandrą Žalį: „Ši šventė man ir daugeliui kitų yra
lyg pirmasis skambus akordas – pažvalinantis, nuteikiantis kūrybai“.
Gimtadienį šventė ir vilniečiai
Poetas, evangelikų liuteronų kunigas K.Donelaitis 1714 metų
sausio 1 dieną gimė Lazdynėliuose dabartinėje Rusijos
Karaliaučiaus srityje. Nuo 1743 metų jis buvo Tolminkiemio klebonas, rašo BNS.
Svarbiausias K.Donelaičio kūrinys poema „Metai“ parašytas
maždaug 1760-1775 metais. Poemoje vaizduojamas Rytų Prūsijos
lietuvių valstiečių gyvenimas. „Metuose“ nevengiant humoro ir
satyros kuriami kaimo buities, papročių vaizdai, keliama prigimtinė
žmonių lygybės idėja, o tautiškumas gretinamas su dorybėmis.
„Metai“ išversti į vokiečių, anglų, švedų, čekų, vengrų,
latvių, rusų, baltarusių, lenkų, gruzinų, ukrainiečių ir
armėnų kalbas.
Per Lietuvos radiją trečiadienį poemą skaitys žinomi Lietuvos
aktoriai. Tolminkiemyje įkurtame K.Donelaičio memorialiniame
muziejuje atidaroma paroda.
Minint K.Donelaičio 300-ųjų gimimo metines, šiemet numatomos
naujos „Metų“ publikacijos, parodos, spektakliai, mokslinės
konferencijos, moksliniai tyrimai Klaipėdos krašte ir Vokietijoje.
Pernai spektaklį apie K.Donelaitį pristatė aktorius ir
režisierius Rolandas Kazlas.