Kitą dieną – sausio 13-ąją - Vilniaus kongresų rūmuose skambės romantizmo klasiko Johanneso Brahmso „Vokiškasis requiem“. Vieną sunkiausių istorijoje chorinės muzikos kūrinių atliks berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“, valstybinis choras „Vilnius“, Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ ir Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Solistai – sopranas Asta Krikščiūnaitė ir baritonas Kostas Smoriginas. Diriguos profesorius Vytautas Miškinis.
L.van Beethoveno "Missa solemnis" greta jo IX simfonijos yra kūrinys, vainikuojantis šio muzikos didžiūno kūrybos kelią. Mišių natos pirmą kartą buvo išspausdintos tik kompozitoriaus mirties metais (1827) Maince. Tiesa, kūrinio premjera įvyko anksčiau - 1824 m. Peterburge kunigaikščio N.Golicyno iniciatyva vokiečių operos trupės jėgomis. Tais pat metais "Missa solemnis" muzika nuskambėjo ir Vienoje. Iškilmingas mišias sudaro penkios tradicinės dalys ("Kyrie", "Gloria", "Credo", "Sanctus", "Agnus Dei"), nepakeistas ir tradicinis lotyniškas tekstas. Tačiau šis kūrinys pranoksta Bažnyčios apeigų rėmus ir panašiai kaip Johanno Sebastiano Bacho Mišios h-moll, Wolfgango Amadeaus Mozarto Requiem, J.Brahmso "Vokiškasis requiem" ar Benjamino Britteno "Karo requiem" išreiškia apibendrintą filosofinį požiūrį į gyvenimą ir mirtį. "Missa solemnis" yra kūrinys, skirtas didelei koncertinei scenai. Apie tai liudija kad ir kariškas trimitų skambėjimas bei timpanų gaudesys paskutinėje kūrinio dalyje "Agnus Dei". Partitūros pradžioje L.van Beethovenas užrašė: "Iš širdies - į širdį". O epizodą "Dona nobis pacem" ("Suteik mums ramybę") lydi jo frazė "Išorinės ir vidinės taikos meldimas". Anot muzikologo Adeodato Tauragio, šiuos žodžius galima suvokti kaip viso kūrinio moto, o prašviesėjimą mišių pabaigoje - kaip džiaugsmo ir ramybės viltį. L.van Beethoveno "Missa solemnis" pakviestas diriguoti maestro J.Domarkas, Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro ilgametis meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas. Turtingoje maestro kūrybinėje biografijoje L.van Beethoveno opusai užima išskirtinę vietą - J. Domarkas ne kartą yra dirigavęs visas devynias L.van Beethoveno simfonijas bei "Missa solemnis". Romantizmo šedevru tapusį „Vokiškąjį requiem“ „Ąžuoliukas“ pirmą kartą atliko pernai. Neįtikėtino pasisekimo kūrinys susilaukė Osle, kur Vokietijos kompozitoriaus kūrinį berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“ atliko drauge su vienu geriausių Norvegijos choru „Sølvguttene “.
„Vokiškasis requiem – iššūkis ne tik chorui, bet ir visiems jo atlikėjams. Itin sudėtingas kūrinys jau beveik du šimtmečius nepalieka abejingų ir tų, kurie jo klausosi, ir tų, kurie stengiasi perkąsti kompozitoriaus muzikinius ypatumus. Sausio 13-ąją šis muzikos šedevras suskambės taip, kaip dar nėra skambėjęs“, - sakė „Ąžuoliuko“ choro vadovas ir kompozitorius V.Miškinis.
J.Brahmso „Vokiškasis requiem“ pirmą kartą buvo atliktas 1868 metais. Po premjeros Brėmeno katedroje, sulaukęs stulbinamo pasisekimo, šis kūrinys tais pačiais metais buvo atliktas dar dvylika kartų.
L.van Beethoveno "Missa solemnis" ("Iškilmingosios mišios") - sausio 12 d. 18 val. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.
J.Brahmso „Vokiškasis requiem“ - sausio 13 d. 19 val. Vilniaus Kongresų rūmuose.
