Sausį žiūrovų laukia dar trys įdomūs koncertai – sausio 17 d. Lietuvos rusų dramos teatre ansamblis „Arinuška“ ir kompozitorius Algirdas Klova pristatys naują programą „Rusų liaudies romansas“, sausio 22 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje pasirodys Vladimiro Minino vadovaujamas Maskvos valstybinis akademinis kamerinis choras, o sausio 24 d. per festivalio uždarymą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje koncertuos tarptautinių pianistų konkursų laureačių Jekaterinos Bieliauskienės ir Julijos Morozovos bei Elenos Muntrimienės ir Viktorijos Gailiūtės fortepijoniniai duetai.
Tas viliojantis liaudies romansas
„Rusų liaudies romansas“ – nauja festivalio programa. Joje skambės miesto, kazokų, čigonų, žiaurieji romansai ir meilės dainos, kuriuos atliks rusų folkloro ansamblis „Arinuška“ ir kompozitorius A.Klova.
Prieš penkiolika metų Irenos ir Nikolajaus Zacharovų iniciatyva įkurtas rusų folkloro ansamblis „Arinuška“ aktyviai koncertuoja Lietuvoje ir užsienio šalyse, dalyvavo Maskvos valstybinės P.Čaikovskio konservatorijos abonementiniuose koncertuose, atliko Lietuvos ir Rusijos šiuolaikinių kompozitorių projektus etninėmis temomis (L.Rimšos „Senasis tikėjimas“, A.Doinikovo „Etnosfera – naujas tradicijų dvelksmas“, G.Rimkaus-Rimkevičiaus „Liaudiškoji rapsodija“), filmavosi vaidybiniuose filmuose „Karas ir taika“, „Transsibiro magistralė“, Lietuvos nacionalinės televizijos laidose, iki šiol dalyvauja Algirdo Latėno spektaklyje „Juokdarys Balakirevas“, kurį galima pamatyti Lietuvos rusų dramos teatre. „Arinuška“ – Vladimiro Spivakovo fondo stipendininkė, daugelio festivalių laureatė.
Ansamblio repertuare – liaudies romansai, pasaulio muzikos žanro kūriniai, taip pat Lietuvoje gyvenančių sentikių dainos ir šokiai, dainos iš Pietų Rusijos regionų, kurių pavyzdžiai surinkti per ekspedicijas.
„Arinuška“ išleido 5 kompaktines plokšteles. Viena jų, „Rusų liaudies romansai“, įtraukta į garsios čekų „Studio Fontana“ muzikos bibliotekos katalogą, kuriame po kruopščios atrankos pristatomi geriausių užsienio atlikėjų įrašai. 2013 m. gegužės mėnesį belgų žurnalas "Le Canard Folk" tradiciškai paskelbė geriausią mėnesio CD - juo taip pat buvo pripažinti „Arinuškos“ „Rusų liaudies romansai“.
Choras, apie kurio pasirodymus sklinda legendos
Sausio 22 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje koncertuos Maskvos valstybinis akademinis kamerinis choras, kuris atliks kompozitorių Sergejaus Rachmaninovo, Gijos Kančelio, Olivier Mesiano, Maurice'o Ravelio kūrinius. 2012-aisiais kolektyvas minėjo 40 metų sukaktį. Jį įkūrė ir iki šiol jam vadovauja iškilus dirigentas, profesorius V.Mininas. Kolektyvas koncertavo visuose pasaulio žemynuose ir visur jo pasirodymai sulaukdavo tokio pasisekimo, kad iki šiol apie tai sklinda legendos.
Sakralinės muzikos koncertus, kuriuose skambėjo rusų kompozitorių S.Rachmaninovo, Piotro Čaikovskio, Sergejaus Tanejevo, Pavelo Česnokovo, Aleksandro Grečianinovo, Aleksandro Kastalskio kūriniai, pradėjo rengti dar sovietiniais metais. Kolektyvui būdinga eksperimentinė dvasia ir aukščiausias profesionalumas – nuo pat pirmojo pasirodymo jo atlikimui būdingas nepriekaištingas meninis skonis, tikslus stiliaus pojūtis, virtuozinė vokalo technika. Visa tai lėmė, kad V. Minino choras buvo pripažintas šalies nacionaline vertybe. Garsus šiuolaikinis rusų kompozitorius Georgijus Sviridovas, kūręs ir šiam chorui, rašė: „Tai buvo pirmasis choras, atskleidęs man chorinį žanrą. Ne kartą iš jo meno aš semdavausi įkvėpimo.“
Viename koncerte – du fortepijoniniai duetai
Sausio 24 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžiojoje salėje koncertuos fortepijoniniai duetai: Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventės, tarptautinių pianistų konkursų laureatės J.Bieliauskienė ir J.Morozova bei V.Gailiūtė ir E.Muntrimienė. Skambės Johanno Sebastiano Bacho, S.Rachmaninovo, Claude'o Debussy, Camille'io Saint-Saenso, Georges'o Bizet, Witoldo Lutoslawskio, Vytauto Barkausko jaunesniojo, Jono Tamulionio kūriniai.
Teigiama, kad fortepijoninis duetas susiformavo XVIII amžiuje kaip kamerinis namų muzikavimo žanras. Mūsų dienomis jis išpopuliarėjo koncertų salėse. Greičiausiai taip atsitiko todėl, kad kompozitoriai jam pradėjo skirti daugiau dėmesio, nes įžvelgė naujas, dar iki galo neišnaudotas muzikos dviem fortepijonams kūrimo galimybes. Bene svarbiausias fortepijoninio dueto bruožas – atlikėjų tarpusavio supratimas ir sutarimas. Net labai gerai žinant ir atliekant savo partiją, partneriais tampama tik tada, kai drauge daug skambinama, gilinamasi į interpretaciją, kai įgyjamas vienas bendras kvėpavimas.
J.Bieliauskienės ir J.Morozovos fortepijoninis duetas susikūrė 2002 m., kai pianistės studijavo LMTA doc. Rūtos Ibelhauptienės klasėje. Tų pačių metų vasarą ansamblis sulaukė kvietimo dalyvauti S.Richterio fondo rengiamoje vasaros kūrybinėje mokykloje Tarusoje (Rusija), kur tobulinosi Maskvos valstybinės P.Čaikovskio konservatorijos profesoriaus A.Sevidovo meistriškumo kursuose. Nuo pat pirmųjų pasirodymų ansamblį lydi kūrybinė sėkmė.
Tą patį vakarą pasirodys fortepijoninis duetas „Dvi Po Dvi“. Pianistės E.Muntrimienė ir V.Gailiūtė drauge skambinti pradėjo prieš dvejus metus. Pirmajame savo tarptautiniame konkurse „Euterpe“, kuris vyko Italijoje, „Dvi Po Dvi“ laimėjo I vietą, po metų pelnė Didįjį prizą tarptautiniame konkurse „Paolo Barrasso“, o 2013 m. rugpjūtį koncertavo „Della Valle Dell'Orfentoi“ festivalyje Italijoje. Po sėkmingų pasirodymų užsienyje rugsėjo mėnesį atlikėjos surengė debiutinį rečitalį Kauno menininkų namuose.
