Paryžiuje skambėjo pjūklai

„Žadėjau šokti nuo Eiffelio bokšto, bet tingėjau į jį kopti“, – juokavo maestro Donatas Katkus, savo vadovaujamo Šv.Kristoforo kamerinio orkestro jubiliejinius metus pradėjęs koncertais Paryžiuje. Po gastrolių Prancūzijoje D.Katkus džiūgavo, kad UNESCO diplomatai ir prancūzai dabar žino, kas yra Kristijonas Donelaitis, rašo "Lietuvos rytas".

UNESCO būstinėje Šv.Kristoforo orkestras atliko B.Kutavičiaus oratoriją.<br>Nuotr. iš orkestro archyvo
UNESCO būstinėje Šv.Kristoforo orkestras atliko B.Kutavičiaus oratoriją.<br>Nuotr. iš orkestro archyvo
Daugiau nuotraukų (1)

Asta Andrikonytė

Jan 21, 2014, 7:49 PM, atnaujinta Feb 17, 2018, 6:37 AM

Praėjusią savaitę maestro dirigavo UNESCO būstinėje Broniaus Kutavičiaus oratoriją „Metai“. Pagal literatūros klasiko K.Donelaičio kūrinį sukurtą oratoriją atliko Vilniaus savivaldybės Šv.Kristoforo orkestras ir kamerinis choras „Jauna muzika“ (vadovas Vaclovas Augustinas). Koncertas pradėjo UNESCO paskelbtus K.Donelaičio metus.

Publikos reakcija nenuvylė

1000 vietų UNESCO salė nebuvo pilna, bet publikos reakcija atlikėjų nenuvylė. „Po koncerto mane sveikino daugybė žmonių, kuriems oratorija padarė įspūdį, – sakė D.Katkus. – Pavyzdžiui, Irano atstovas UNESCO prisipažino, kad jį pribloškė „Metų“ vaizdingumas.“

Muzikantams ištraukus tikrą dalgį per salę nuvilnijo šurmulys – vilniečių koncerte skambėjo galandamo dalgio, šienapjūtės garsai, tikri pjūklai.

„Atkreipti dėmesį į lietuvių literatūros pradininką tokiu sodriu muzikos kūriniu buvo puikus sumanymas, – neabejojo D.Katkus. – Pasaulyje yra ne itin daug K.Donelaičio kūrybos vertimų – jis beveik nežinomas.

Aišku, lietuvių publikai oratorija gal sukeltų daugiau asociacijų, bet ir Paryžiuje klausytojai suprato, apie ką ji: aktorė Birutė Mat prieš kiekvieną oratorijos dalį skaitė K.Donelaičio poemos fragmentus angliškai.“

„Rudens gėrybes“ vilniečiai atliko ir kitą dieną vienoje Paryžiaus bažnyčioje surengtame labdaros koncerte.

Biudžetas kelia depresiją

Maestro norėtų „Metus“ pakartoti ir Lietuvoje. Tris dešimtmečius brandintas B.Kutavičiaus kūrinys vertas didesnio dėmesio nei vienkartinis atlikimas. Juolab kad 2014-uosius Seimas paskelbė K.Donelaičio metais.

Tačiau savivaldybės orkestrui toks projektas pernelyg brangus – jam reikia samdyti papildomų muzikantų, chorą, o turimų pinigų vos užtenka savų muzikantų atlyginimams.

Šiemet, kaip ir pernai, Šv.Kristoforo kameriniam orkestrui planuojama skirti maždaug pusę visaverčiam darbui būtinos sumos. „Nepavyksta įrodyti valdininkams, kad rimtiems projektams tokios dotacijos nepakanka“, – guodėsi D.Katkus.

Kaip ir kasmet, prieš gimtadienį orkestras apimtas depresijos – pernelyg didelis atotrūkis tarp naujo pusmečio planų ir svarstomo biudžeto.

Be to, šiemet situacija itin kebli, nes pusmetis – jubiliejinis: vasario 20 dieną Šv.Kristoforo kamerinis orkestras švęs 20-metį. Numatyti ambicingi koncertai, o pinigų jiems – gerokai mažiau, nei reikia.

Neatskleistos muzikos klodai

„Rankos svyra, pavargau kovoti, – prisipažino dirigentas. – Susidaro įspūdis, kad mūsų politikai yra didžiausi lietuvių kultūros priešai: kultūra deklaruojama kaip prioritetas, bet nuo menininkų diriami devyni kailiai. Juk mes atiduodame valstybei pusę savo dotacijos!

Kuris verslininkas, pardavęs produktą, moka valstybei 60 proc. pajamų?

Kodėl klasikinės muzikos atlikėjai apkrauti tokiais milžiniškais mokesčiais? Dėl to, kad tęsia kultūros tradicijas? Mes niekada nebūsime turtingi, jei spjausime į kultūrą.“

Vienintelė prošvaistė orkestrantams užsidirbti gardesniam kąsniui – užsakomieji komerciniai koncertai. Juose maestro praverčia ne tik rankos, bet ir šmaikštus liežuvis.

„Ko tik nedarome, kad išsiverstume: Wolfgango Amadeaus Mozarto tokiuose vakarėliuose niekam nereikia, – atsiduso D.Katkus. – Svetur mes nešiojami ant rankų, o namie sumalami į miltus. Reikia maldaute maldauti pinigų rimtoms programoms.“

D.Katkui skaudžiausia, kad lietuvių publikai vis dar nepasiekiami ištisi įdomios muzikos klodai.

„Galėčiau be galo vardyti, ką būtina pristatyti koncertuose Lietuvos kultūros labui“, – aiškino maestro.

Jei rankų nepančiotų varganas orkestro biudžetas, D.Katkus su savo kolektyvu pirmiausia imtųsi XVIII amžiaus itališkų ir prancūziškų kamerinių operų, vežiotų jas po Lietuvą.

„Yra begalė ir neskambėjusių pas mus oratorijų, labai geros kamerinės muzikos. Bet mano rankos surištos“, – apgailestavo dirigentas.

Orkestro laukia įtemptas pusmetis

Artimiausią pusmetį D.Katkaus vadovaujamo Šv.Kristoforo orkestro laukia rimtos programos. Tarp jų – V.Laurušo autorinis vakaras, A.Brucknerio ir F.Bridge’o Sekstetų premjeros. Skambės naujas O.Narbutaitės kūrinys. V.Baltakas diriguos orkestrui F.Schubertą ir W.Rihmą.

20-mečio proga su Šv.Kristoforo kameriniu orkestru koncertuos seni jo bičiuliai suomių dirigentas J.Kangas, vokiečių gitaristas R.Eversas. Planuojami operos žvaigždžių Ch.Castronovo ir E.Schrotto, kitų puikių atlikėjų pasirodymai.

D.Katkus viliasi, kad įgyvendinti ambicingus planus kolektyvui padės neseniai jo įsteigtas Kristupo labdaros fondas. „Privalome išlaikyti aukštą lygį. Jei prieisime prie to, kad kasdien turėsime groti amerikietiškų filmų muzikėlę ar simfonijas be pučiamųjų, užsidarysime“, – tvirtino maestro.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.