Prieš šešis šimtmečius Lietuvos valdovai Vytautas ir Jogaila nusprendė pakrikštyti paskutinius Europos pagonis - Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje gyvenusius žemaičius. Greitai šio užmojo nepavyko įgyvendinti. Krikštas pradėtas 1413-aisiais, o baigtas tik 1417-aisiais, kai buvo įsteigta Žemaičių vyskupystė ir įšventintas pirmasis Žemaičių vyskupas Motiejus.
Paradoksalu, bet itin sunkiai savo senųjų dievų išsižadėję žemaičiai gana greitai tapo itin uoliais krikščionimis. O Žemaitija iki šiol garsėja kaip viena pamaldžiausių Lietuvos dalių.
Raižiniai - tik Žemaitijoje
Parodoje „Žemaičių krikšto ženklai“ pristatomi krikščionybės įsitvirtinimą Žemaitijoje simboliškai ženklinantys kūriniai: vyskupų regalijos, liturgijoje ir procesijose naudoti reikmenys, krikštyklos.
Čia galima pamatyti religinės tematikos raižinių, kurių dar visai neseniai galėjai aptikti beveik kiekvienoje Žemaitijos troboje. Tačiau veltui dairytumės jų Aukštaitijoje ar Dzūkijoje. Ten jie nebuvo populiarūs.
XIX amžiuje liaudiški raižiniai daugiausia buvo paplitę Skuodo, Mažeikių, Kretingos, Palangos, Tauragės, Šiaulių kraštuose. Tokiais šventųjų paveikslais buvo puošiamos namų, klėčių sienos, kartais jais dekoruotas ir kraitinių skrynių antvožų vidus.
Daugiausia parodoje rodomų raižinių buvo sukurta XIX a. Kretingos apylinkėse. Jų tikintieji galėdavo įsigyti garsiųjų Žemaitijos atlaidų vietose: Žemaičių Kalvarijoje, Kretingoje, Šiluvoje.
Vėliavos senesnės už Katedrą
Vos įžengus į parodos salę į akis krinta puošnios bažnytinės vėliavos. Jos buvo naudojamos Žemaičių Kalvarijos - svarbaus Žemaičių vyskupijos centro - iškilmingose procesijose.
Baroko epochoje Žemaitijoje ypač mėgtos iškilmingos procesijos, per kurias maldininkai nešdavo procesinį kryžių, po baldakimu - monstrancijoje Švenčiausiąjį Sakramentą, įvairių dydžių vėliavas, dvipusius paveikslus ir nešiojamuosius altorėlius.
XVII--XVIII amžiais prie bažnyčių veikė gausybė religinių brolijų, kurių nariai įsitraukdavo į procesijas nešini savo vėliavomis ir altorėliais.
Pasak Telšių vyskupo Jono Borutos, parodoje rodomos vėliavos senesnės nei dabartinė Žemaičių Kalvarijos katedra. Daugelį metų jos nenaudojamos gulėjo bažnyčios palėpėje, niekas jomis nesidomėjo.
Pasak vyskupo, šios vėliavos aiškiai rodo, kad žmonės skaitė vyskupo Motiejaus Valančiaus knygas, gerai išmanė Bažnyčios istoriją ir domėjosi šventųjų gyvenimu. Paprastų žmonių išsiuvinėtos vėliavos liudija ne tik gilių tikėjimo slėpinių pažinimą, bet ir išlavintą meninį skonį.
Parodoje rodomos vėliavos pasiūtos XIX amžiaus antrojoje pusėje, tačiau jose galima rasti barokinės bažnytinių vėliavų tradicijos atgarsių. Šalia šventųjų atvaizdų komponuojami krikščioniški ženklai ir simboliai, puošyboje gausu iš barokinės dekoratyvinės dailės perimtų gėlių ir vynuogienojų motyvų.
Rodomos ir krikštyklos
Krikšto jubiliejui skirtoje ekspozicijoje galima rasti ir keletą įdomių krikštyklų. Tarp jų - ir viena seniausių Kražių bažnyčios krikštykla. Ji yra granato vaisiaus pavidalo, nes granatas - Kristaus kančios ir prisikėlimo simbolis.
Klasicizmo epochai atstovauja kadaise Joniškio bažnyčią puošusi kaustytos skrynios pavidalo krikštykla.
Parodoje rodomas ir išskirtinis eksponatas - vienintelis Lietuvoje išlikęs ištisai metalo skarda padengtas Žemaičių Kalvarijos Rožinio brolijos altorėlis, kuris žinovus žavi naivumo ir barokinių detalių deriniu.
Paroda „Žemaičių krikšto ženklai“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Naujajame arsenale (Arsenalo g.1), veiks iki kovo 3 dienos. Bilietų kaina - 2-5 Lt.
