Filmo „Santa“ veiksmas vyksta Lietuvoje, Suomijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Per Kalėdų atostogas lietuvė Inga (akt. Sandra Daukšaitė-Petrulėnė) su savo sūnumi Vincu (akt. Ovidijus Petravičius) atvyksta į Kalėdų Senelio sostinę Rovaniemį Suomijos šiaurėje. Kalėdų Seneliu dirbantis aktorius Jusi (akt. Tommi Korpela) įsimyli Ingą. Užsimezgęs romanas nepaiso sienų ir blaško įsimylėjėlius tarp Lietuvos ir Suomijos. Bet užklumpa nelaimė – sunkia liga suserga Ingos sūnus. Suaugusieji turi sukaupti visas jėgas kovodami su liga. Dramatiška įvykių eiga iš esmės keičia visų filmo veikėjų gyvenimą.
Po seanso S.Daukšaitė-Petrulėnė neslėpė ašarų: „Tiesiog tos emocijos labai jautrios. Kai pamatai ekrane, vėl išgyveni tą patį.“
Jai, neprofesionaliai aktorei, teko vienas sudėtingiausių vaidmenų. Moteris neslėpė- lengva nebuvo: „Aš nesu profesionali aktorė, bet Mariaus dėka atsidūriau profesionaliame kine. Labai džiaugiuosi gavusi progą prisidėti prie šio stebuklo. Kai pasakė, kad mane pasirinko šiam vaidmeniui, iškart užplūdo prieštaringi jausmai: ir džiaugsmas, ir nerimas, kaip su tuo susitvarkysiu. Nieko nebuvo lengvo, bet nieko nebuvo ir neįmanoma. Buvo didžiulis noras, puiki pagalba, puiki komanda.“
Ar filmo užduotis įvykdyta, jeigu žiūrovai pabaigoje verkia? Atsakydamas į šį klausimą režisierius M.Ivaškevičius tikino, kad užduotis – ne tik pravirkdyti žiūrovą. Tačiau detalizuoti užduočių nebuvo linkęs ir kino juostos vertinimo darbą nutarė palikti kritikams. Jis tik išvardijo, kuo filmas išsiskiria lietuvių kino rinkoje.
„Visų pirma jis išskirtinis, nes yra šiauriausias lietuviškas filmas. Jokia kūrybinė komanda dar nebuvo nužengusi už poliarinio rato. Tai pirmas lietuviškas filmas, filmuotas trijose valstybėse. Niekada Lietuvos kine dar nedirbo tokia pasaulio muzikos žvaigždė kaip Chinawoman, sukūrusi filmui keletą dainų. Man buvo iššūkis tokio skirtingo mentaliteto ir patirties žmones sujungti vieną komandą“, - sakė M.Ivaškevičius.
Filmo pavadinimą režisierius paaiškino pragmatiškai: „Reikėjo rasti pavadinimą, kurio nereikėtų versti, kuris būtų visiems suprantamas be titrų. „Santa“ tam kaip tik tiko.“
Pagrindinį vyro vaidmenį atliko suomių aktorius T.Korpela. Jis M.Ivaškevičių žinojo iš jo kūrybos, be to, ir jo žmona domisi lietuvių dramaturgo pjesėmis. „Bet filmuotis „Santoje“ tikrai nebuvo žmonos sprendimas, pats jį priėmiau“, – šmaikštavo Tommi.
Kitas pagrindinio vyro vaidmens atlikėjas – jaunasis Vinco vaidmens atlikėjas O.Petravičius. Šio aktoriaus režisierius ieškojo ilgai, nes reikėjo rasti maždaug aštuonerių metų lietuvių berniuką, kalbantį angliškai. Bandymus rengė net Londone, į juos atėjo vos ne pusšimtis kandidatų, bet paaiškėjo, kad tenykščiai vaikai jau nemoka be akcento kalbėti lietuviškai. Aktorių pavyko rasti Lietuvoje, Babtuose.
M.Ivaškevičiaus filme debiutavo ir jo duktė Maja. „Maja filme atsirado netyčia. Atrinktas vaikas nebegalėjo filmuotis, teko imtis to, ką turėjau po ranka“, – juokėsi kūrėjas.
Mergaitė atlieka kaimynės dukters Gabrielės vaidmenį, filme pasirodo epizodiškai. Paklausta, ar lengva vaidinti, kai tėtis režisuoja juostą, Maja visus prajuokino nuoširdžiu atsakymu: „Lengviau vaidinti, kai tėtis yra režisierius, tai tiesiog neįmanoma paaiškinti.“
Suomija, ko gero, turėtų apdovanoti M.Ivaškevičių specialiu prizu už jų šalies populiarinimą: filme, kuris bus rodomas tarptautiniuose festivaliuose, Suomija atsiskleidžia visu gražumu. Čia ir Laplandijos rūstus grožis, ir Kalėdų Senelio buveinė, ir sauna, ir elniai, ir net garsusis Žiemos karas.
„Trauktis nėra kur - už mūsų Laplandija, Suomija ir Kalėdos“, - viename filmo kadrų patetiškai ištaria barzdoti Žiemos karo dalyviai, vilkintys raudonus Kalėdų Senelio kostiumus.
Kūrybinė komanda neslėpė, kad filmuoti Laplandijoje nebuvo taip jau paprasta: „Laplandijoje filmavome du kartus: žiemą ir vasarą. Įtampos pakako. Tikrinome, ar veiks technika, žiemą per dieną buvo vos trys valandos šviesos, nežinojome, kada dar prisnigs, kada elniai numes ragus.“
Lietuvių prodiuseris Kęstutis Drazdauskas suomių komandos nariui Heiki „Hessu“ Tonkynsui, vietų vadybininkui, įteikė šmaikščią dovaną, palydėdamas tokį pasirinkimą smagiu pasakojimu.
„Kai po visų darbų Laplandijoje sėdėjome ir gėrėme kokteilius, aš angliškai jam pasakiau: „You're ass saver.“ Lietuviškai tai skambėtų kaip „šiknagelbys“. Pasakiau: kai jis atvyks į Lietuvą, įteiksiu dovanų“, – atskleidė lietuvis. Heiki „Hessu“ po filmo peržiūros gavo baikerio liemenę su užrašu „Šiknagelbys“.
Suomijoje filmas pasirodys tik 2014-ųjų pabaigoje, Kalėdų laikotarpiu. Prieš tai jis bus pristatomas tarptautiniuose festivaliuose.
