Du filmai žiūrovus įtrauks į istorinių įvykių sūkurį. Tomo Hankso prodiusuojamos dramos „Parklando ligoninės“ dėmesio centre – 1963-ųjų Dalasas, chirurgų pastangos padėti mirtinai sužeistam JAV prezidentui Johnui Fitzgeraldui Kennedy. Juosta „Nužudyk tuos, kuriuos myli“ nukelia į 1944-uosius ir atsako į klausimą, kuo buvo Allenas Ginsbergas, Jackas Kerouacas, Williamas S.Burroughsas, prieš tapdami bytnikų judėjimo dievaičiais.
Be T.Hankso, kino programoje yra ir daugiau žvaigždžių. Dramoje „Sugėrovai“ susitinka gražuolė Olivia Wilde ir lietuviško kraujo turintis Jasonas Sudeikis, dramoje „Internatas“ – geriausia 2013 m. Lokarno kino festivalio aktorė Brie Larson ir Johnas Gallagheris, juostoje „Parklando ligoninė“ pagrindinius vaidmenis atlieka pirmo ryškumo žvaigždės Zackas Efronas, Billy Bobas Thorntonas, Ronas Livingstonas.
Vienas ryškiausių filmų – homoseksualumo ir prostitucijos temas nagrinėjantis „Smegenų sutrenkimas“. Po sėkmingos premjeros 2013 m. "Sandanso" kino festivalyje režisierės Stacie Passon debiutinė drama nusipelnė apdovanojimo ir Berlyno kino festivalyje. Psichologinis trileris „Praeities griuvėsiai“ 2013 m. Kanų festivalyje buvo apdovanotas kino kritikų asociacijos FIPRESCI prizu. Drama „Medėjas“, atskleidžianti, kokių drastiškų priemonių gali griebtis žmogus, kai pašlyja tarpusavio santykiai, 2013 m. Marakešo kino festivalyje buvo apdovanota už geriausią režisūrą.
Amerikos nepriklausomo kino pradžia siejama su laikotarpiu, kai Holivudo industrijos milžinai „Columbia Pictures“, „Warner Bros“ ir kiti išgyveno didžiąją krizę. Tuomet išgarsėjo tokie filmai kaip „Nerūpestingas keliautojas“ (1969) ir „Penkios lengvos pjesės“ (1970), prodiusuoti BBS produkcijos kompanijos, globojamos „Columbia Pictures“. Pastaroji jau nebeturėjo ko prarasti, tad finansavo filmus, skirtus jaunajai auditorijai.
„Nerūpestingas keliautojas“, kurį režisavo Dennisas Hoperis ir jame vaidino pats su draugais Jacku Nicholsonu bei Peteriu Fonda, tapo kultiniu, tad didžiosios kompanijos perėmė „nerūpestingo keliautojo“ sindromą ir ėmė ieškoti naujų žmonių bei idėjų. Taip prasidėjo didesnės kūrybinės laisvės era.
Pasak „Kino pavasario“ meno vadovės Santos Lingevičiūtės, D.Hoperis, J.Nicholsonas ir P.Fonda priklausė bytnikų kartai, kuri vėliau atvėrė kelią hipių kultūrai. Tad „Naujajam Amerikos kinui“ buvo aktualios ir bytnikų vertybės: visuotinai priimtinų elgesio normų, konformizmo neigimas. Naujuosiuose filmuose nebeliko Holivudo žavesio, blizgaus gyvenimo, laimingos pabaigos. Išpopuliarėjo psichologinio realizmo drama, nepateikianti problemų sprendimo būdų.
„Pasibaigus ekonominei krizei, atsigavo ir Holivudas. Tačiau nepriklausomas kinas gyvavo toliau jau be didžiųjų kompanijų pagalbos. 1978 m. Jutos kalnuose pirmąkart įvyko Amerikos nepriklausomo kino festivalis, pavadintas "Sandansu". Festivalio rengėjai sudarė sąlygas naujiems kino kūrėjams, nepriklausantiems Holivudo studijoms, – pasakoja S. Lingevičiūtė. – Pirmaisiais jo metais buvo parodytos vienos geriausių nepriklausomo kino juostų: „Vidurnakčio kaubojus“ (1969) „Išsigelbėjimas“ (1972), „Bjaurios gatvės“ (1973). Būtent "Sandanso" festivalyje buvo „atrastas“ ir Quentinas Tarantinas, pristatęs filmą „Rezervuaro šunys“ (1992). Dabar į šį didžiausią Amerikos festivalį kasmet susirenka daugybė didžiųjų kompanijų (ypač Holivudo), ieškančių naujų vardų.“
Filmas „Praeities griuvėsiai“
Filmas „Smegenų sukrėtimas“
Filmas „Sugėrovai“
Visa informacija apie programos „Nepriklausomas Amerikos kinas“ filmus
Visa informacija apie programos „Nepriklausomas Amerikos kinas“ filmus:
