Už viso gyvenimo nuopelnus Nacionalinę premiją gavęs 85 metų operatorius Jonas Gricius pagerbtas už Lietuvos kino poetikos pagrindų sukūrimą, aukščiausią vizualinę kino kultūrą ir profesinę sąžinę.
Aktorius Donatas Banionis įvertintas premija už Juozo Miltinio teatro legendos tąsą šiuolaikiniame teatre ir kine, kompozitorius Faustas Latėnas – už Lietuvos teatro skambesį ir už muziką, kaip visavertę teatrinio vyksmo dalyvę. Jo kolega kompozitorius Giedrius Antanas Kuprevičius apdovanotas už plačią muzikinės raiškos gamą – nuo miuziklo iki operos ir baleto.
Rašytojui Vladui Braziūnui premija atiteko už poetinius atradimus, gilinantis į lietuvių kalbos lobyną ir baltiškąją pasaulėvoką, o žinomas aktorius Juozas Budraitis apdovanotas už kūrybą, apimančią platų kultūros lauką, už novatorišką ir intelektualią aktorystę, atvėrusią langą į Lietuvą.
Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos kasmet teikiamos už reikšmingiausius pastarųjų septynerių metų Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės menininkų sukurtus kūrinius. Viena premija iš šešių gali būti skiriama už viso gyvenimo indėlį į kultūrą ir meną.
Vienos premijos dydis – 104 tūkst. litų. Nuo šiol Nacionalinių premijų laureatai vėl turi teisę gauti ir valstybines pensijas, kurios buvo nepelnytai nubrauktos.
Valstybės vadovė sveikino šių metų Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatus ir padėkojo už jų svarų indėlį puoselėjant Lietuvos kultūrą.
„Esu įsitikinęs, kad dar nė vienam nepavyko padaryti daugiau, nei jis galėjo. Bet už premiją – ačiū! Labai“, – sakė kino operatorius J.Gricius, iš prezidentės rankų gavęs Nacionalinės premijos diplomą.
Nors nei vakarą pradėjęs šių metų premijos laureato Fausto Latėno „Styginių kvartetas Nr.2“, nei jį užbaigusios kito laureato Giedriaus Kuprevičiaus „Keturios lietuvių liaudies dainos“ nė kiek nepriminė karo maršų, salėje iš pradžių tvyrojo gana karinga nuotaika.
Matyt, neatsitiktinai baigdama savo sveikinimo kalbą prezidentė laureatams palinkėjo ne naujų kūrybos viršūnių, o stiprybės ir kantrybės. Pirmasis tvirtą žodį tarė Nacionalinės premijos komisijos pirmininkas Alfredas Bumblauskas, iš karto atmetęs visus priekaištus, kurių susilaukė šių metų komisijos sprendimai, be skrupulų pažeidę Nacionalinės premijos nuostatus tik vieną premiją skirti už viso gyvenimo nuopelnus.
„Jau pernai ir užpernai sakiau, kad yra nelogiška, jei jaunimas yra gavęs, o jų mokytojai – ne. Komisijoje ne vieną sykį esu siūlęs, kad galbūt nereikėtų daryti skirtumo tarp viso gyvenimo nuopelnų ir konkrečių kūrybinių laimėjimų, pasiektų per pastaruosius septynerius metus“, – kardinaliai keisti Nacionalinių premijų nuostatus kvietė istorikas.
Prisiminęs priekaištus dėl retai skiriamų premijų moterims ir išskirtinio dėmesio kino bei teatro žmonėms kitų meno sričių kūrėjų sąskaita, komisijos pirmininkas tik numojo ranka. Jo manymu, praeityje būta pakankamai daug laureačių moterų, o Lietuva visoje Europoje garsėja savo teatru, todėl normalu, kad šios srities menininkai pelno daugiau dėmesio.
Teatro svarbą savo gyvenime bei kūryboje akcentavo ir aktorius D.Banionis. „Esu be galo dėkingas likimui, kad man pavyko, ir mano kūrybinio kelio pradžia prasidėjo Panevėžio teatre, kuriame maestro Juozas Miltinis mums įskiepijo ne tik meilę, bet ir didžiulę atsakomybę ir pagarbą menui. Jis sakydavo: „Ieškokite ne to, kas laikina, madinga, bet to, kas amžina. Tokį požiūrį į meną stengiuosi išlaikyti visą gyvenimą“, – sakė laureatas, dėkodamas už jo veiklos įvertinimą.
Tuo tarpu kompozitorius G.Kuprevičius savo kalboje ne tik dėkojo už jam labai svarbų apdovanojimą, bet ir pabrėžė laureatų atsakomybę už tai, kas šiandien vyksta šalyje.
„Politikoje šiuo metu yra labai daug nesusišnekėjimo, o gal dar pasakysiu aštriau, ir nusišnekėjimo, kuris nejučia gali persimesti ir į kultūros, į kūrybos erdvę, kas būtų ypač pavojinga. Mat jei mes imtume vadovautis tais nusišnekėjimais ir nesusišnekėjimais, tai kokia būtų mūsų kūryba?“ – savo nuogąstavimus išdėstė laureatas.
Jo manymu, reikėtų kartu su kitais Nacionalinių premijų laureatais, kurių jau yra apie du šimtus, būti „savotiškais sargais, kurie stovėtų tvirtai Lietuvoje, tvirtai ant žemės“. Matydami, kas dedasi aplink, jie ne kalbomis, o savo kūryba turėtų pareikšti nesutikimą su tuo, kas dabar vyksta: konformizmu ir antilietuvybe.
„Priimdamas šį apdovanojimą iš jūsų rankų, turiu pareikšti, kad esu karys, kovojantis už Lietuvą, už Lietuvos kultūrą ir už lietuvybę“, – kreipėsi į prezidentę kompozitorius. Tik tai nuskambėjo jau ne kaip kvietimas į mūšį, o kaip nuo beviltiškos kovos pavargusio kario atodūsis.
Tačiau poetas V.Braziūnas iš karto atsiliepė į pasiūlymą ir savo kalbą įvilko į eilėraščio rūbą. Taip atsirado naujas publicistinis triptikas: „Namų ugnies kūryba“, „Kūrybos talka“ ir „Valstybės namų kūrybos talka“. Nuo jo neatsiliko ir kitas laureatas – aktorius J.Budraitis, kuris prisiminė, kaip tėvas jį mokęs numesti į šalį ant kelio surastą akmenį, kad jis nekliudytų eisiantiems iš paskos.
O bendrą visų laureatų ryžtą nuveikti dar ne vieną reikšmingą darbą apibendrino kompozitoriaus F.Latėnas, savo kalbos pabaigoje prisiminęs kažkada sukurtą dainą „Dar ne vakaras“.
„Ir iš tiesų dar ne vakaras mano kūrybai, dar ne vakaras mūsų geriems spektakliams, dar ne vakaras spektakliams ir muzikai, kuri skambės po visą pasaulį. Ir kuri pirmiausia bus skirta paprastam Lietuvos žmogui. Ir ta muzika, ir tie spektakliai garsins tėvynę Lietuvą“, – sakė Nacionalinės premijos laureatas.
Nacionalines premijos laureatus speciali komisija, kuriai šį kartą vadovavo istorikas A.Bumbliauskas, išrenka ir paskelbia gruodžio mėnesį. Šalies vadovai Nacionalinės premijos laureatus tradiciškai pagerbdavo Vasario 16-ąją, tačiau jau antri metai šiai ceremonijai nelieka vietos šventinėje prezidentės dienotvarkėje.
