Korneto vaidmens atlikėjai: „Tokią prabangą matai tik sapne“

- Kaip sekasi jaukintis naują lietuvišką kūrinį? - paklausiau solistų.

Daugiau nuotraukų (1)

Asta Andrikonytė

Feb 17, 2014, 9:31 PM, atnaujinta Feb 16, 2018, 4:45 AM

- Kaip sekasi jaukintis naują lietuvišką kūrinį? - paklausiau solistų.

M.Zimkus: Man didžiausia „Korneto“ naujiena yra ta, kad tenka atmintinai dainuoti šiuolaikinę muziką. Iki šiol to daryti nereikėjo, nors dainavau nemažai šiuolaikinių kūrinių, tarp jų - ir O.Narbutaitės. Tai tikrai sudėtinga - nė akimirkos negali atsipalaiduoti, protas visą laiką turi būti įjungtas.

Klasikoje padeda įrašų klausymas - vaidmenį gali parengti per savaitę, o čia viską kuri pats. Tačiau mūsų su Tomu muzikinis įdirbis jau pakankamai didelis, kad, neduok Dieve, paklydę greitai rastume kelią į namus.

T.Pavilionis: Mes net turime savotišką privalumą - juk niekas, išskyrus kompozitorę, nežino, kaip turi skambėti jos kūrinys.

Šiuolaikinę muziką reikia mokytis ir suprasti visiškai kitaip negu, tarkime, Giuseppe Verdi, Wolfgangą Amadejų Mozartą ar Piotrą Čaikovskį.

Korneto partija iš manęs atėmė tiek laiko, kiek truktų išmokti tris pagrindinius klasikos vaidmenis, nors nesu šiuolaikinės muzikos naujokas - ne kartą dainavau „Naujosios operos akcijos“ spektakliuose, kūriau pagrindinius vaidmenis.

M.Zimkus: Visa tai - tik mūsų vidiniai monologai, dainininkų virtuvė. „Korneto“ muzika iš tiesų yra labai graži ir spalvinga - tikra atgaiva sielai. Ji primena savo trapiais potėpiais, pasteliniais niuansais Claude'ą Debussy ir Morice'ą Ravelį.

T.Pavilionis: Žiūrovai tikriausiai net nepajus mūsų įtampos - muzika panardins juos į mistiškus herojaus sapnus ir vizijas. Net pagrindinė Korneto arija yra labai tyli ir subtili.

- Neišgirsime nieko neįprasto ausiai?

M.Zimkus: Bus net skambesių, kuriuos ausis iš karto atpažins - Ludwigo van Beethoveno, Fryderyko Chopino, Richardo Wagnerio muzikos citatų. Jos atklysta iš Korneto sapnų, vaikystės prisiminimų, atgyjančių karo purve.

Mūsų personažas - tai jaunas vaikinas, patiriantis kare baisybes, didelę meilę ir mirtį. Nuo karo tikrovės jis bėga į svajų, sapnų, prisiminimų pasaulį. Riba tarp sapnų ir tikrovės operoje labai trapi.

Įkvėpimo šiam darbui aš semiuosi romatiniuose dainų cikluose - Franzo Schuberto „Gulbės giesmėje“, „Žiemos kelionėje“, Roberto Schumanno „Poeto meilėje“. Juos ne kartą dainavau.

O.Narbutaitės operoje nėra lietuviškų motyvų - ji artimesnė Vakarų Europos klasikos tradicijai. Kornetas man primena F.Schuberto Keliautoją ir R.Schumenno Poetą. Jis - į karo katilą patekęs nedrąsus romatikas.

T.Pavilionis: Aš dainavau nemažai romantinių herojų operose - Faustą, Alfredą, Lenskį, kitus. Atrodo, tinku tokiam amplua ir jis man artimas. Tai padeda rengiant Kornetą.

Praverčia ir šiuolaikinės muzikos atlikimo patirtis. Šioje muzikoje dažnai būna savotiškos šizofrenijos. Ji nesvetima ir „Kornetui“ - operos herojus išvysta savo antrininką, tarsi susidvejina.

M.Zimkus: Įdomu, kad balsas šiame kūrinyje visiškai nevargsta, nors Kornetas scenoje - visą laiką. Siužetas pasakojamas per jo pojūčius ir sapnus.

Taigi repeticijas galiu suderinti su darbu Kauno muzikiniame teatre. Didžiausia problema rengiantis premjerai yra laiko stygius.

T.Pavilionis: Veiklos mes turime užtektinai. Jau rengiamės ir kitai premjerai - „Sevilijos kirpėjui“. Joje abu dainuosime Almavivą. Todėl rytais ir vakarais repetuojame O.Narbutaitės kūrinį, o per pietus - Gioachino Rossini.

- Rainerio Maria Rilke „Sakmė apie korneto Kristupo Rilkės meilę ir mirtį“, įkvėpusi O.Narbutaitės operą, yra parašyta daugiau kaip prieš šimtmetį. Kas sieja jos herojų su šiandiena?

 M.Zimkus: Dar ne taip seniai mūsų berniukai tarnavo sovietinėje armijoje, kai kurie perėjo mirtiną mėsmalę kaip Kornetas.

Aišku, operoje tikrovė supoetinta, pakylėta virš žemės, šviesi. Kornetui mirtis nėra tragedija. Jis patiria savo kelyje visa, ką gali patirti vyras: tampa karo būrio vėliavnešiu ir dvasia, išgyvena didelę meilę. Atrodo, jam nebelieka ko siekti: mirtį jis pasitinka kaip gražią viziją.

Mūsų dienomis yra mažai poezijos - žmonėms reikia reginių ir šou. O.Narbutaitės opera - ne šou, o tikra dvasios puota. Apibūdinčiau ją citata iš „Korneto“: „Tokią prabangą matai tik sapne“.

Lenkiu galvą prieš teatrą, kad jis ėmėsi tokio rimto darbo ir didelių užduočių. Publikai patarčiau prieš spektaklį paskaityti R.M.Rilke „Sakmę“.

Sulaukė stulbinamos sėkmės

Nedaug XX a. literatūros kūrinių sulaukė tiek daug muzikinių interpretacijų kaip R.M.Rilke „Sakmė apie korneto Kristupo Rilkės meilę ir mirtį“.

Vienas pirmųjų sėkmingų bandymų interpretuoti šį kūrinį koncertų scenoje buvo 1918 m. danų kompozitoriaus P.von Klenau parašytas kūrinys baritonui, chorui ir simfoniniam orkestrui.

Bene žinomiausia kompozicija pagal R.M.Rilke Sakmę yra šveicarų kompozitoriaus F.Martino opusas altui ir mažam orkestrui, sukurtas 1943 m.

1944 m. melodramą pagal „Kornetą“ parašė žydų kilmės austrų kompozitorius ir dirigentas V.Ullmannas.  Jo kūrinys ne kartą buvo atliktas koncentracijos lageryje.

1985 m. atstatytas Drezdeno teatras „Semper Opera“ buvo atidarytas vokiečių kompozitoriaus ir dirigento S.Matthuso opera pagal „Kornetą“ solistams, chorui ir nedideliam ansambliui.

O.Narbutaitės interpretacija išsiskiria iš kitų tuo, kad Sakmės tekstas joje naudojamas fragmentiškai kaip įkvėpimo šaltinis.  Tai laisva improvizacija pagal R.M.Rilke baladės siužetą.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.