Šiemet sukanka 100 metų, kai gimė prancūzų literatūros klasikas Romainas Gary (tikrasis vardas – Romanas Kacewas). Vilniuje gimęs ir augęs autorius tapo vieninteliu istorijoje rašytoju, prestižinę Goncourt’ų premiją laimėjusiu du kartus. Tiesa, antrą kartą šią premiją gavo kaip Emile’is Ajaras.
Leidyklos „Baltos lankos“, Prancūzų instituto Lietuvoje ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos iniciatyva į Vilniaus knygų mugę atvyks rašytojo biografijos ir kūrybos tyrinėtojai – šiuolaikinės literatūros dėstytoja Anne Morange ir R.Gary kūrybos kaupimu ir sklaida užsiimančios asociacijos įkūrėjas Jeanas François Hangouët.
„Aš R.Gary atradau, kai perskaičiau vieną mažiausiai žinomų jo novelių „La Tête coupable“. Buvau sužavėtas istorijos originalumo, rašymo stiliaus bei nuorodų į kitus meno kūrinius. Po to skaičiau vis daugiau ir daugiau šio autoriaus kūrinių. Galų gale iš tuo metu Prancūzijoje veikusio R.Gary gerbėjų klubo 1997 metais įkūrėme asociaciją“, – prisimena J.F.Hangouët.
Svečiai iš Prancūzijos šeštadienį 16 val. kalbės apie garsiojo rašytojo kūrybą ir jo sąsajas su Vilniumi.
Per mugę bus pristatytas jubiliejinis R.Gary gimimo 100-osioms metinėms skirtas knygos „Aušros pažadas“, kuri laikoma vienu svarbiausių jo kūrinių, leidimas. Jau penktą kartą „Baltų lankų“ leidyklos perleidžiamame romane autorius aprašo vaikystę ir jaunystę, kurios dalis prabėgo Didžiosios Pohuliankos (dabar J.Basanavičiaus) gatvėje 16 numeriu pažymėtame name.
„Išduosiu paslaptį – iš viso to, ką esu parašęs, „Aušros pažadas“ veikiausiai man brangiausia knyga. Joje daugiausia manęs, manojo pasaulio matymo ir gyvenimo“, – vienoje radijo laidoje yra sakęs daugiau nei 30 romanų autorius.
Gerbėjai, su garsiuoju rašytoju norintys susipažinti ne tik per jo kūrinius, šeštadienį 19 val. Knygos kino salėje galės tai padaryti žiūrėdami prancūzų režisierių Olivier Mille ir André Asséo dokumentinį filmą „En quête de Romain Gary“ („Ieškant Romaino Gary“). Filmas – prancūzų kalba su lietuviškai subtitrais.
Nebus pamirštas ir kitas visame pasaulyje garsus prancūzų rašytojas, kurio 100-osios gimimo metinės buvo minimos pernai, – Albert’as Camus. Prisimindamas šią datą Prancūzų institutas Lietuvoje siūlys mugės lankytojams atkreipti dėmesį į skaitmeninę parodą. Šią monografinę parodą sudaro klasikiniai stendai ir grafiniai QR kodai. Parodos turinys bus prieinamas naudojant išmaniuosius telefonus arba planšetinius kompiuterius. Atsisiuntę specialiai parodai sukurtą ir pritaikytą aplikaciją lankytojai gaus turinį nuskenavę QR kodus afišose. Aplikacijos pateikiamos 6 kalbomis, tarp jų – prancūzų, anglų ir vokiečių. Ši paroda jau buvo eksponuojama Klaipėdos apskrities viešojoje bibliotekoje, Prancūzų institute Lietuvoje. Šiuo metu ji veikia Visagino kultūros namuose ir Lietuvos edukologijos universiteto bibliotekoje. Knygų mugės lankytojai ją galės apžiūrėti balkone greta „Bibliotekų erdvės“.
Be to, penktadienį 16 val. knygų mugės Knygos kino salėje bus rodomas dokumentinis filmas „Albert Camus, laimės tragedija“, kurį režisavo prancūzų režisieriai Jeanas Danielis ir Joëlis Calmettesas. Filmas su lietuviškais subtitrais.
Lankytojų dėmesio turėtų susilaukti ir Johannas Wolfgangas Goethe. Neseniai „Baltų lankų“ leidyklos išleista autobiografija „Iš mano gyvenimo. Poezija ir tiesa“ jau atrado savo skaitytoją. „Baltos lankos“ kartu su Goethe’s institutu kviečia apsilankyti knygų mugėje penktadienį 17 val., kur apie vieną iškiliausių visų laikų Vokietijos literatūros figūrų kalbės ir jo knygą pristatys vokiečių rašytojas ir žurnalistas Tilmanas Spengleris. Be to, šeštadienį 19 val. Knygos kino salėje vyks vaidybinio filmo „Geothe!“ (rež. Philippas Stölzlas) peržiūra. Filmas vokiečių kalba su lietuviškais subtitrais.
Bendradarbiaujant su Goethe’s institutu į Lietuvą pavyko prisikviesti ir garsią poetę, slamo atlikėją Norą Gomringer, kuri "Litexpo" parodų centre šeštadienį atliks performansą Goethe’s kūrybos motyvais. Dar prieš šį pasirodymą, penktadienio vakarą, 20 val., poetė kartu su Gabriele Labanauskaite ir DJ Ana (Ana Maslenikova) kavinėje „Soulbox“ (Vilniuje) atliks audiovizualinės poezijos performansą „Poezija tarp tiesos ir gyvenimo“.
