Planuojama, kad šiemet paroda aplankys Nacionalinę Martyno Mažvydo, Vilniaus universiteto bibliotekas, taip pat Kauno apskrities, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Marijampolės Petro Kriaučiūno, Birštono, Druskininkų savivaldybės, Utenos Antano ir Motiejaus Miškinių, Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės, Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio, Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės, Plungės rajono bei Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešąsias bibliotekas.
Parodoje „Kristijonas Donelaitis: metų ir raštų ratas“ pateikiama medžiaga apie lietuvių literatūros klasiko gyvenimą, kūrybą ir rašytinio palikimo sklaidą. Visa tai iliustruojama dokumentais, saugomais Mokslų akademijoje, Literatūros ir tautosakos institute, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje bei kitose atminties institucijose. Dokumentus iš Prūsijos kultūros paveldo slaptojo valstybės archyvo Berlyne parodoje galima pamatyti pirmą kartą.
Parodą lydi LMA Vrublevskių bibliotekos išleistas katalogas „Kristijonas Donelaitis: metų ir raštų ratas“, kuriame autorių kolektyvas pristato rašytojo gyvenimą, kūrybą, leidimus, kūrinių vertimus, tyrimus, K.Donelaičio vaizdavimą literatūroje, dailėje, muzikoje, teatre ir kitus su jo asmenybe susijusius tyrimus.
Šiuos metus paskelbus K.Donelaičio metais ir UNESCO šią sukaktį įtraukus į Atmintinų pasaulio sukakčių sąrašą, netrūks ir kitų renginių, skirtų K.Donelaičiui. Literatūros ir tautosakos institutas jubiliejaus proga išleido „Metus“, prie kurių pridėtas ir mokymo vadovas, kaip skaityti hegzametrą. Šiame institute taip pat saugomas ir unikalus „Metų“ rankraštis.
K.Donelaičio rankraščiai įrašyti į UNESCO vykdomos programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą. Į jį pateko Literatūros ir tautosakos institute saugomi įvairūs K.Donelaičio laiškai bei poemos „Metai“ dalys, paties K.Donelaičio iš vokiečių kalbos verstas Prūsijos karaliaus įsakymas apie bendrųjų ganyklų separacijos naudą.
„Metų“ rankraštis unikalus, yra išlikusios dvi jo originalios dalys, kitos dvi yra dingusios per Rusijos ir Prancūzijos karą 1812 metais.
„Turime tik „Pavasario linksmybes“ ir „Vasaros darbus“. Kitos dvi dalys išlikusios nuorašais, kurių irgi nerandama. Jie dingo per Antrąjį pasaulinį karą. Vis dėlto tai, ką turime, yra didelis turtas, galime pasakyti, jog K.Donelaičio tekstas toks ir ne kitoks, nes visokių istorijų yra buvę“, – aiškino Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis.
Visa tai saugota Karaliaučiuje, bet traukiantis vokiečiams sukrauta į maišus ir kažkur iškeliavo. Per stebuklą rankraščiai atsidūrė Lietuvoje, o akademikas Povilas Pakarklis sekė jų pėdomis ir Laukstyčių pilyje – 200 km nuo Karaliaučiaus – 1945 m. rado tuos dokumentus.
Pirmasis „Metus“ išleido Liudvikas Rėza 1818-aisiais, kai dviejų kūrinio dalių rankraščių jau nebuvo. Jis sujungė keturias K.Donelaičio dalis į „Metus“, nes nuorašuose dalys nebuvo sujungtas į bendrą pavadinimą. L.Rėza K.Donelaičio tekstą pakeitė, iš 2997 K.Donelaičio eilučių praleido 460.
„L.Rėza pirmiausia kupiūravo tai, kas tuo metu buvo politiškai nepalanku, kas galėjo pakenkti K.Donelaičiui. Prūsijos karalystėje vyravo griežta tvarka ir bet kokie politiniai pasisakymai buvo ribojami. Tam, kad poema plistų toliau, pirmasis leidimas yra gerokai sutrumpintas. Bet kadangi buvo rankraščiai, vėlesniuose leidimuose atkurtos praleistos eilutės. Tad šiandien turime pakankamai autentišką tekstą“, – tvirtino G.Vaškelis.
Ketinama išleisti ir naujus akademinius autoriaus raštų tomus, pasirodys ir fotografuotas K.Donelaičio „Metų“ rankraščių leidimas.
