Unikalius menininkų darbus yra sukaupusi organizacija „S.A.R.L. AMIENCOM“ iš Prancūzijos. Jos parodos Europoje rengiamos apie metus. Bendrijos tikslas – pristatyti pripažintų menininkų darbus kuo platesnei publikai.
A.Derainą, R.Dufy, J.Carzou ir L.Fini siejo meilė teatrui - visi jie yra dirbę scenografais, teatro dekoratoriais ar kostiumų kūrėjais. Kiekvienas jų nugyveno įdomų, kūrybiniais atradimais pažymėtą gyvenimą, kuris leido sukurti savitą stilių, lengvai atpažįstamą meno pasaulyje. Jų kūryboje aiškiai juntama prancūziškojo gyvenimo dvasia.
A.Derainas (1880–1954) - tapytojas, grafikas, teatro dailininkas, skulptorius ir keramikas. Pradedančiajam menininkui didele įtaką padarė jo draugas Maurice'as de Vlaminckas, o vėliau – garsusis dailininkas Anri Matisse'as. Kartu su A.Matisse'u A.Derainas sukūrė naują meninę kryptį tapyboje – fovizmą. Parodoje pristatoma jo grafikos serija „Satyricon “.
R.Dufy (1877–1953) - tapytojas, grafikas, teatro dailininkas, knygų iliustratorius, dizaineris ir keramikas. Po kūrybinio laikotarpio, trukusio iki 1905 metų, kai menininkas buvo pasirinkęs impresionistines išraiškos priemones, jis pasuko fovizmo keliu. Po to R.Dufy kūryboje atsirado kubizmo laikotarpis. Dar vėliau menininkas atskiria spalvas nuo piešinio ir būtent akvarelės technika jam suteikia tinkamiausias išraiškos galimybes. Tai gerai matyti parodoje pateiktoje ekspozicijoje.
J.Carzou (tikrasis vardas Karnikas Zouloumianas) (1907–2000) - tapytojas, grafikas, scenografas, knygų iliustratorius, skulptorius. Jis priklauso postmodernistinio meno judėjimui ir tarp dešimties geriausių prancūzų dailininkų yra užėmęs ketvirtąją vietą. (Vertinimas, remiantis garsių menininkų ir kritikų apklausos rezultatais, buvo paskelbtas 1995 metais gegužės mėnesio leidinyje „Realities“.) „Magiškasis realizmas“ – taip apibūdinama J.Carzou kūryba. Savo karjera jis pradėjo kaip teatro dailininkas, tačiau netrukus kūrybos kryptį nulėmė tapyba ir grafika. Dailininkas daug keliavo po Prancūziją, lankė mažus miestelius ir didžiulius miestus, bet beveik visą gyvenimą praleido Paryžiuje. Iš čia kilęs jo išskirtinis susidomėjimas Paryžiaus vaizdais, architektūra, parkais, bulvarais, stotimis.
L.Fini (1908–1996) prancūzų dailininkė, grafikė, scenografė, knygų iliustratorė, žymiausia moteris siurrealistė. Gimusi Argentinoje, vaikystę praleido Italijoje, o 1933 metais persikėlė į Paryžių. Įsitraukusi į siurrealistų būrį dalyvaudavo grupinėse parodose, bet kartu nesitapatino su siurrealizmo judėjimu, visada buvo savarankiška. L.Fini ne tik mėgo kurti grafikos darbus, tapė portretus, paveikslus fantastinėmis temomis, bet ir rašė prozą, domėjosi dizainu, knygų iliustravimu, dirbo teatre su Giorgio Strehleriu ir George'u Balanchine'u, kūrė kostiumus Federico Fellini filmui „Aštuoni su puse“. Yra sukūrusi baleto „Leonoros sapnas“ libretą bei šio spektaklio dekoracijas ir kostiumus (1949 m.). Ji taip pat dekoravo Roland`o Petit pirmąjį baletą Paryžiuje.
Nemažai poetų, rašytojų, dailininkų, kritikų (Jeanas Maurice'as Cocteau, Giorgio de Chirico, Paulas Éluard'as, Maxas Ernstas) skyrė jai savo monografijas, esė, eiles.
L.Fini labai mylėjo kates, piešė daug jų paveikslų, eskizų pieštuku ir akvarele, o 1977 metais katėms skyrė visą knygą.
Parodoje eksponuojamos trys L.Fini darbų serijos, puikiai iliustruojančios jos talentą ir poetiškumą. Jos pilnas fantazijų pasaulis apgyvendintas stiprių gražių moterų, labai panašių į ją pačią, o vyriškos figūros išsiskiria plastiškumu ir grakštumu. Parodos „Prancūzijos šedevrai“ atidarymas Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje (Vilniaus g. 41, Vilnius) kovo 13 d. 17 val.
