Šis kūrinys parašytas Ostrobotnijos kamerinio orkestro užsakymu ir skirtas dirigentui Juhai Kangasui bei kolektyvo 40-mečio sukakčiai.
Lietuvių kompozitorę ir suomių orkestrą draugiški ryšiai sieja jau daugiau nei dvidešimtmetį. 1991 metais buvo atliktas jos kūrinys „Opus lugubre“, kuris vėliau išleistas kompaktine plokštele, 1996 metais šio kolektyvo bei jo dirigento iniciatyva atsirado „Sinfonia col triangolo“, kuri taip pat buvo išleista orkestro kompaktine plokštele. 2002 metais „Finlandia Records“ išleido keturis autorinius O.Narbutaitės įrašus. Pastarąjį kartą kompozitorės muziką orkestras griežė 2006 metais – tuomet Suomijoje skambėjo „Melodija Alyvų sode“.
Pasak kūrinio autorės, naujajam opusui „Ten buvo drugelis?“ kūrybinio proceso pradžioje ji buvo numačiusi „Ostinato“ pavadinimą.
„Ostinato“, kaip muzikos fragmentų nuolatinį pasikartojimą, tarsi nuolatinį sugrįžimą į tą pačią vietovę, tą patį prisiminimą, tą patį sapną – tamsoką, gramzdinantį. Drugelis į pavadinimą atskrido jau baigus kūrinį, tačiau neatsitiktinai. Visą rašymo laiką jis įvairiais pavidalais suplasnodavo pasąmonės kertelėje. Kaip paslaptingas dvelksmas, Psichės šešėlis – senojoje graikų kalboje Psyche, siela (dvasia), kvėpavimas ir drugelis įvardinama tuo pačiu žodžiu. Arba kaip metamorfozės simbolis, akimirką tetrunkančio išsiskleidimo idėja.
Galbūt čia tiktų priminti vieną Czeslawo Miloszo eilutę: „Kodėl peteliškės sparnai atsidaro lėkiui, matuotam klepsidros grūdeliais?“ – pasakojo O.Narbutaitė.
Kovo 28-ąją kompozitorės premjerą transliuos Suomijos radijas.
