Parodos atidaryme dalyvavęs sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis pabrėžė, kad daktaro C.Šabado portretas yra visus mus sujungiantis bei parodantis Vilniaus didybę ir įvairiapusiškumą.
„Mums šiandien be galo reikia daug balsų, kalbančių apie tai, kas yra humanizmas. Tai nėra tik paroda apie daktarą C.Šabadą - tai yra kalbėjimas, kvietimas, šaukimas į humaniškesnę, kilnesnę, glaudesnę visuomenę, - parodos atidaryme kalbėjo ministras. - Tegyvuoja tie, kurie gydo nuostabiu žvilgsniu, šypsena, jautrumu, altruizmu, - čia ir slypi gydomoji galia.“
Parodos rengėjai siekė daktarą C.Šabadą pristatyti kaip mediką ir medicinos profesionalą. Parodos medžiaga surinkta iš daugelio šalies bibliotekų - pristatomos publikacijos, spaudos leidiniai, šaltiniai apie daktarą, jo mokslinę ir medicininę veiklą, eksponuojami Vilniaus medicinos draugijos protokolai.
C.Šabadas gimė Vilniuje 1864 metais, lankė Vilniaus realinę gimnaziją, studijavo Maskvos universiteto medicinos fakultete. Už mokslinį ir praktinį darbą, skirtą cukraligei, įgijo daktaro laipsnį.
Vėliau grįžo į Vilnių, dirbo miesto žydų ligoninėje. Už savo nepasitenkinimą revoliuciniais 1905 metų įvykiais buvo suimtas, pusmetį kalėjo Lukiškėse, vėliau buvo ištremtas į užsienį. Reikalaujant visuomenei, 1912 metais jam buvo leista grįžti į Vilnių.
Kaip gydytojas C.Šabadas daug dirbo Pirmojo pasaulinio karo mūšių laukuose, gelbėjo žmones nuo epidemijų ir bado.
Prasidėjus choleros epidemijai Švenčionyse, dalyvavo ją likviduojant. Tai buvo jo medicininės ir visuomeninės veiklos Vilniuje pradžia. Jo dėka įkurtas Žydų sveikatos apsaugos draugijos Vilniaus skyrius. Jis buvo bendruomenės tarybos pirmininkas, Vilniaus miesto tarybos narys, vienas Žydų mokslo instituto Vilniuje steigėjų.
Gydytojas C. Šabadas savo veikla išgarsėjo ir Vilniuje, ir Lietuvoje, ir pasaulyje. Jis dirbo Mishmeres Khoylim ligoninėje, kuri teikė nemokamą pagalbą visiems Vilniaus vargšams. Jo pastangomis kiekvienai mokyklai buvo skirtas gydytojas. Daktaras taip pat įgyvendino projektą „Pieno lašas“ - pirmą kartą Vilniaus miesto moterims, turinčioms kūdikių, buvo suteikti nemokami pieno, maisto ir drabužių daviniai.
C.Šabado pastangomis buvo įkurta našlaičių prieglauda. Nuo 1920 m. jo vadovaujama organizacija rėmė 11 mokyklų valgyklų, kuriose kasdien valgė 2,5 tūkst. neturtingų vaikų.
Daktaro laidotuvių dieną 1935 metais nedirbo ne tik žydų krautuvės ir organizacijos, bet ir miesto komunalinės tarnybos, bankai, užuojautos laiškus atsiuntė tiek Lenkijos, tiek Lietuvos vadovai, o laidotuvėse dalyvavo apie 30 tūkstančių žmonių.
Kaip rašė su daktaru C.Šabadu 1912 metais Vilniuje susipažinęs pasakos „Daktaras Aiskauda“ autorius rusų rašytojas Kornejus Čiukovskis: „Jis buvo maloniausias žmogus, kokį man teko pažinti. Jis gydė vaikus ir vargšus nemokamai. Jeigu pas jį ateidavo negaluojanti maža mergaitė, jis dažniausiai vietoje vaistų paskirdavo pieno ar maisto davinius. Kitą dieną galėjai matyti tą pačią mergaitę, pas daktarą atnešusią savo katiną, o po kelių dienų prie jo durų laukdavo būrys vaikų.“
2007 metais Vilniuje, Mėsinių ir Ašmenos gatvių sankryžoje, pastatyta skulptoriaus Romualdo Kvinto sukurt C.Šabado skulptūra.
