Įstatymu pratęstas atlikėjų turtinių teisių galiojimo terminas į teisėtai išleistus arba viešai paskelbtus fonogramose užfiksuotus atlikimo įrašus nuo 50 iki 70 metų. Tokiam pačiam laikotarpiui pratęstas ir fonogramų gamintojų teisių galiojimo terminas į teisėtai išleistas arba viešai paskelbtas fonogramas.
Dokumente teigiama, kad atlikėjų turtinės teisės galioja 50 metų po atlikimo datos. Jeigu per šį laikotarpį atlikimo įrašas teisėtai išleidžiamas arba teisėtai viešai paskelbiamas, atlikėjų turtinės teisės galioja 50 metų po pirmojo atlikimo įrašo, kuris nėra fonograma, išleidimo arba viešo paskelbimo datos, atsižvelgiant į tai, kas įvyko pirmiau. Jei įrašas yra fonograma, atlikėjų turtinės teisės galioja 70 metų po pirmojo atlikimo įrašo išleidimo arba viešo paskelbimo datos, atsižvelgiant į tai, kas įvyko pirmiau.
Priėmus kultūros ministro Šarūno Biručio parengtą pataisą, atlikėjai galės kasmet gauti papildomą atlyginimą už fonogramose užfiksuotų atlikimo įrašų naudojimą net ir praėjus 50 metų po fonogramos išleidimo arba neišleistos fonogramos viešo paskelbimo.
„Atlikėjai savo karjerą paprastai pradeda jauni ir dabartinis 50 metų apsaugos terminas, taikomas atlikimo garso įrašams, fonogramoms, nesaugo atlikėjų teisių visą jų gyvenimą. Todėl kai kurie atlikėjai, sulaukę garbaus amžiaus, netenka pajamų ir yra socialiai pažeidžiami“, – pristatydamas projektą Seime yra sakęs Š.Birutis.
Pagal įstatymą, fonogramų gamintojai ar jų teisių perėmėjai atlikėjams kasmet papildomai turės skirti 20 proc. kasmetinių pajamų.
Fonogramų gamintojų teisės galios 50 metų po įrašo padarymo datos. Jeigu per šį laikotarpį fonograma vėl išleidžiama, gamintojų teisės galios 70 metų nuo pirmojo teisėto išleidimo datos.
