Keturios iš cinkuotojo metalo išlankstytos skulptūros – du ponai, vėžys ir bizūnu ginkluotas seniūnas, draudžiantis sutemus maudytis Nevėžyje, rašo „Lietuvos rytas“.
Tokia kompozicija papuošė erdvę prie Bendruomenių rūmų Panevėžyje.
Daugiau nei trijų metrų aukščio metalinės vyrų figūros puikiai įsikomponavo tamsiame pievos, Nevėžio upės ir šalia augančių medžių fone.
V.Purono sukurta meninė kompozicija – Šiaulių dovana Panevėžiui.
Pats autorius savo kūrinį linkęs laikyti turistiniu miesto akcentu: „Tai tarsi stimulas Panevėžio svečiams pasakoti miesto istoriją, pradedant legenda apie upės pavadinimą.“
Buvęs panevėžietis, šiame mieste baigęs mokyklą, dabar Šiauliuose gyvenantis ir dirbantis V.Puronas dovanoja Panevėžiui ne pirmą savo kūrinį. Mieste stovi lankstyto metalo suoliukų, taip pat miesto istorinę dalį įamžinantis ženklas.
Dar iki oficialaus V.Purono sukurtos kompozicijos atidengimo panevėžiečiai ėmė svarstyti, ar miestui reikia tokio kūrinio.
Vieniems nepatiko bizūną rankoje laikantis uniformuotas valdininkas, kitiems neįprasta medžiaga – cinkuotoji skarda.
Tačiau autorius patikino, kad savo kompozicija ir siekęs išprovokuoti žmones kalbėti, svarstyti ir pareikšti nuomonę.
„Cinkas laikys 100 metų. Pasaulyje yra nedaug panašia technika atliktų darbų. Iki šiol metalo lankstymas ir pjaustymas lazeriu buvo naudojamas pramonėje“, – sakė pramoninio dizaino specialybę įgijęs šiaulietis.
V.Puronas vienas pirmųjų ėmėsi šią technologiją taikyti mene.
Dizaineris teigė, kad daugiau nei 300 tūkstančių litų vertės kompoziciją parėmė šiauliečiai verslininkai, o jis ją pagamino nemokamai.
Šiauliuose menininkas tokia pat technika yra sukūręs milžinišką lapę, kuri iš karto tapo populiari.
„777 metų jubiliejų švęsiantys Šiauliai ir 510 metų sulaukęs Panevėžys yra miestai broliai. Man ne taip svarbu, kam dirbti – Šiauliams, Panevėžiui ar kokiam kitam miestui. Man svarbu kurti Lietuvai“, – sakė V.Puronas.
