Anot sostinės vadovo, ši suma neturėtų išgąsdinti, kadangi jauyra šaltinių, kurie galėtų iš dalies finansuoti projektą.
„Reikia tik paskutinių palaikymo ženklų ir mes šį mėnesį galime pasirašyti bei perimti Profsąjungų rūmus iš privačių savininkų atlikdami tam tikrą turto mainų operaciją. Ji yra pateikta Vyriausybei, savivaldybės indėlis būtų apie 38 mln.
litų, kad ši teritorija būtų perimta“, – Seime kalbėjo A.Zuokas.
Pasak jo, pastačius Tautos namus, būtų galima privatizuoti ir Kongresų rūmus bei kai kuriuos pastatus Žygimantų gatvėje, iš to būtų galima gauti dar 40 mln. litų.
Planuojamose Tautos namuose įsikurtų 1,5-1,8 tūkst. vietų Mikalojaus Konstantino Čiurlionio klasikinės muzikos salė ir
papildoma 600 vietų salė, taip pat Atgimimo istorijos muziejus.
Vilniuje nėra klasikinės muzikos salės, kuri atitiktų ir parametrus, ir turėtų pakankamas akustines galimybes, o tai sostinei turėti privalu.
Gavus reikiamą finansavimą Tautos namai galėtų iškilti ir būti atidaryti 2018 m. minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo
šimtmetį.
Pirmasis Tautos namų idėją 1907 metais iškėlė Jonas Basanavičius. Šią idėją taip pat puoselėjo modernios Lietuvos
valstybingumo kūrėjai – M.K.Čiurlionis, Martynas Yčas, Kazys Grinius, Antanas Smetona, Juozas Tumas-Vaižgantas,
Petras ir Jonas Vileišiai ir kiti. 1911-1912 metais už suaukotas lietuvių bendruomenės lėšas buvo įsigytas Taurakalnio kalnas, kuris iki šiol išliko visuomeninės paskirties.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1992 metais atgimė ir Tautos namų idėja. Ją primena 2007 m. vasario 16 d. atidengtas
paminklinis akmuo, skelbiantis, kad šioje vietoje turi stovėti Tautos namai, kurie turi tapti daugiafunkciu kultūros centru su
tarptautinius standartus atitinkančia koncertų sale.
Anot vieno iš Tautos namų santaros steigėjų ir tarybos pirmininko Antano Gudelio, modernaus kultūrinio visuomeninio centro
sukūrimas istoriniame sklype užbaigtų Vasario 16-osios Lietuvos kūrėjų pradėtą darbą ir reikštų tautos ir visuomenės simbolinį įtvirtinimą.
„Valdovų rūmai, susieti su Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimu, liudija senąjį Lietuvos istorijos laikotarpį, kai
valstybę kūrė valdovai, o šis objektas vaizduotų naujuosius laikus ir tautos, visuomenės atėjimą į istorijos areną“, – sakė A.Gudelis.
Pasak jo, šiuo projektu siekiama sukurti daugiafunkcį kultūros centrą istoriniame tautos namų sklype Vilniuje ant Tauro kalno, traktuojant šią teritoriją kaip vientisą visuomeninę, kultūrinę ir rekreacinę bei reikšmingą Lietuvos naujųjų laikų istorijos vietą, kartu įvertinant simbolinį Pamėnkalnio ir Lukiškių aikštės ryšį.
Dirigentas Gintaras Rinkevičius atkreipė dėmesį, kad kol Lietuvoje svarstoma ir trypčiojama vietoje, kaimyninėse šalyse koncertų salės sparčiai kyla. Latvijoje 2013-aisiais atidaryta nauja salė Rezeknėje, 2014 m. Cėsyse, kitąmet – Liepojoje, Estijoje atidarytos salės Taline, Pernu bei Jehvyje, o Lenkijoje panašiu laikotarpiu pastatyti septyni tokio pobūdžio pastatai.
„Mūsų šis pokalbis yra labai pavėluotas, jau seniai reikėjo tai daryti“, – tvirtino G.Rinkevičius.
O štai Nacionalinės filharmonijos direktorė Rūta Prusevičienė atsargiai vertino naują ir brangų projektą. Anot jos, kai kultūros įstaigos išgyvena sunkiai ir nė viena nėra finansuojama 100 proc., toks projektas nustumtų kitus prioritetus į
šalį.
„Tai, kad mes nustumiame visus kitus prioritetus ir einamuosius darbus į šalį ir dabar dovanojame sau ir tautai tokią brangią
dovaną, aš tikrai neprieštarauju. Pati prieš 10 metų atstovavau tai idėjai ir ją nagrinėjau, tačiau manau, kad tokių lengvabūdiškų sprendimų negalima priimti, reikia dar labai daug diskusijų ir tyrimų šiuo klausimu“, – kalbėjo R.Prusevičienė.
2014-2020 metams Lietuvai pirmą kartą skirta 350 mln. litų kultūros infrastruktūrai plėtoti. 30 proc. šios sumos turi atitekti
regionams.
