Sceniniam „Aleksandro puotos“ pastatymui suburta tarptautinė menininkų komanda. Spektaklio muzikos vadovas yra žymus Vokietijos dirigentas Rolfas Beckas, Lietuvoje jau dirigavęs Johanno Sebastiano Bacho „Pasiją pagal Joną“, operą stato vengrų režisierius Csaba Kaelis. Kostiumus „Aleksandro puotai“ ruošia dizaineris Juozas Statkevičius, scenografiją – svečiai iš Vengrijos.
Spektaklio režisieriaus teigimu, barokas yra tarsi Europos kultūros susidūrimo ir susitikimo taškas, todėl įdomu sąlyčio taškų ieškoti ir muzikoje.
„Baroko muzika yra nepaprastai žmogiška ir jausminga. Fantastiška, kaip ji minimaliomis priemonėmis kalba apie universalius dalykus, kuriuos galima atpažinti ir šiandien. Tai yra viena priežasčių, kodėl ši muzika yra populiari šiandien“, - teigia Cs.Kaelis.
Anot jo, kūrinį siekta pritaikyti šiandieninei visuomenei, padaryti jį kuo suprantamesnį. Tam tarnauja ir originalūs J.Statkevičiaus kuriami kostiumai, judančios skulptūros, atskleidžiančios ir veikėjų charakterio bruožus. Spektaklyje pasitelkiamos įvairios meninės raiškos priemonės, dailės kūrinių motyvai. Svarbi pastatymo vizualinė dalis yra specialiai jam sukurtos 3D projekcijos.
Cs.Kaelis pabrėžia, jog solistams itin sudėtinga dainuoti įmantriu baroko stiliumi, kadangi tuo pat metu reikia vaidinti ir scenoje elgtis kaip šiuolaikiniams personažams, perteikti tikrus jausmus.
„Šio spektaklio pagrindinė mintis yra ta, kad būtina atsigręžti į save ir į savo poeziją. Nereikia kalbėti vien apie politiką ar nelaimes, labai svarbu ir žmogiškumas bei jausmai“, – tvirtina režisierius iš Vengrijos.
Spektaklyje pasirodys tarptautinė solistų komanda. Vaidmenis rengia mecosopranai Catrion Morison iš Didžiosios Britanijos ir Nora Petročenko, sopranai Sophie Gordeladze iš Austrijos ir Diana Tiškovaitė, tenorai Thomas Walkeris iš Jungtinės Karalystės ir Kęstutis Alčauskis bei Aleksandro Didžiojo vaidmenį atliksiantis bosas Tadas Girininkas. Spektaklyje grieš Operos ir baleto teatro orkestras, choro partijas atliks teatro choras, vadovaujamas Česlovo Radžiūno.
Dirigento R.Becko teigimu, galutinis spektaklio rezultatas – muzika, scenos vaizdas ir koncepcija bei kostiumai skleidžia labai aiškią barokišką dvasią.
„Spektaklis perteiks tai, koks buvo G.F.Handelis, – jis labai mėgo gyvenimą, jį mylėjo ir juo gėrėjosi“, – sako dirigentas.
Birželio 20 ir 21 dienomis pristatomas spektaklis taip pat užbaigs ir aštuonioliktojo „Vilniaus festivalio“ programą.
„Aleksandro puota“ yra G.F.Handelio muzika odei, 1736 m. sukurtai pagal Newburgho Hamiltono libretą. Tai buvo anksčiau sukurtos muzikos globėjos Šv.Cecilijos dienai skirtos Johno Drydeno odės „Aleksandro puota, arba Muzikos galia“ perdirbinys. Odės premjera įvyko 1736 m. vasario 19 d. „Covent Garden“ teatre Londone ir iš karto labai išpopuliarėjo. Kompozitoriui gyvam esant „Aleksandro puota“ buvo atlikta 54 kartus, dažnai įvairių švenčių proga, 28 kartus dirigavo pats autorius. Nors tai yra vienas populiariausių G.F.Handelio kūrinių, Lietuvoje „Aleksandro puota“ nuskambės bene pirmą kartą.
