Ispaniškas flamenkas – mėgstama lietuvių vasaros švenčių puošmena. Vien Kristupo vasaros festivalis jau yra pažėręs įvairiausių flamenko atmainų – nuo tradicinio iki modernaus „flamenco nuevo“.
Tačiau to, ką rytoj Vilniaus universiteto Botanikos sode atliks flamenko meistrai iš Ispanijos broliai dainininkas Curro ir gitaristas Carlosas Pinanos, perkusininkas Miguelis Angelas Orengo ir smuikininkas Armando Garcia, dar nesame girdėję.
Svečiams talkins lietuviai
Svečiai pristatys unikalų projektą „Misa Flamenca“ („Flamenko mišios“), kuriame supins liturginius tekstus, jausmingas melodijas ir aistringus ritmus.
Šį kūrinį broliai Pinanos yra įrašę ir į albumą, pelniusį ne tik flamenko mėgėjų simpatijas. Mat dainoms liturginiais tekstais flamenko virtuozai pasitelkė klasikinį styginių kvintetą ir chorą, o patys įliejo į albumo muziką improvizacinio polėkio ir aistros.
Vilniuje ispanų muzikantams talkins lietuvių stygininkų ansamblis: smuikininkė Inga Kuizinaitė, altininkas Tomas Savickas, violončelininkas Tomas Jakštas ir kontrabosininkas Dainius Rudvalis.
Sukūrė savitą stilių
Aistrą flamenkui broliai Pinanos paveldėjo iš tėvo ir senelio, garsių šio žanro atstovų, perteikusių palikuoniams jo tradicijas. „Mes esame gimę flamenkui“, – neabejoja muzikantai, drąsiai ieškantys savito stiliaus.
Lietuvoje šie menininkai lankėsi jau ne kartą – ir vis su kita programa.
Pernai Kristupo vasaros festivalyje jie pristatė įdomų šiuolaikinio flamenko ir arabų muzikos derinį.
Tarsi iš tūkstantmečių glūdumos banguojantis jausmingas Curro balsas virpino klausytojų sielos stygas kaip arabiškos maldos.
„Manau, kiekvienas flamenko artistas – ar jis būtų muzikantas, ar dainininkas, ar šokėjas – turi surasti savo individualų braižą. Aš jo ieškau siedamas flamenką su arabų muzika, kurią labai mėgstu, – sakė „Lietuvos rytui“ Curro. – Flamenkui arabiškos šaknys yra labai svarbios.
Tai Pietų Ispanijos muzika, o ten VII amžiuje viešpatavo arabai. Flamenkas atsirado iš kultūrų mišinio.“
Pripažino kultūros šedevru
Flamenkas formavosi II–XI a., veikiamas bizantiškosios liturginės ir maurų muzikos.
Šimtmečius šios meno tradicijos iš kartos į kartą buvo perduodamos tiesiogiai mokytojų mokiniams – flamenko mokyklose nebuvo mokoma.
Tiktai nuo XVIII amžiaus jį ėmė puoselėti profesionalūs atlikėjai. 2010-aisiais UNESCO pripažino flamenką žmonijos žodinio ir nematerialiojo paveldo šedevru.
Šiandien ši muzika nepaprastai populiari visame pasaulyje – tai liudija ir flamenko projektų gausa Lietuvos scenose.
„Flamenko mišios“ Vilniaus universiteto Botanikos sode skambės birželio 29 d. 19 val. Bilietų kaina – 32–62 Lt.
