Festivalio rengėjų teigimu, nors Europoje Pirmojo pasaulinio karo šimtmetis intensyviai prisimenamas, Lietuvoje ši sukaktis beveik nepastebima.
„Toks jausmas, kad mūsų tai neliečia. Tai labai klaidingas manymas, nes jeigu ne Pirmasis pasaulinis karas, nebūtume turėję pirmosios nepriklausomybės ir apskritai nebūtų aiški Lietuvos istorija iki šių dienų“, – teigė festivalio žodžio programos koordinatoriusoetas Antanas Gailius.
Th. Manno festivalis šį konfliktą teminiame cikle „Modernybės palikimas. 100 menų po didžiojo karo“ prisimins penkerius metus.
„18-asis tarptautinis Th.Manno festivalis „Šimtmečio vasara“ bus būtent skirtas vasarai prieš Pirmąjį pasaulinį karą, sieksime atskleisti visą kultūrą, kuri tuo metu buvo labai turtinga, ir parodyti, kas įvyko tą vasarą“, – pasakojo festivalio direktorė Lina Motuzienė.
Šiųmetinis festivalis lankytojams pristatys turtingą kultūrinę programą – rengiami koncertai, susitikimai su istorikais, literatūriniai skaitymai, pristatomos parodos ir kino seansai.
Festivalio programoje siūloma susitikti su iškiliais Lietuvos bei Europos intelektualais. Nidoje svečiuosis Vokietijos Hildesheimo universiteto profesorius emeritas, vienas tarpkultūrinių Europos studijų pradininkų Silvijus Vietta. Savo darbuose jis daug dėmesio skiria romantizmo, modernizmo bei ekspresionizmo literatūros tyrimams. Pastaruoju metu jis nagrinėja Europos kultūros istoriją bei racionalumą kaip Europos istorijos variklį bei vieną iš globalizacijos veiksnių.
Europos nuotaikų geografiją Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse festivalyje atkurs lenkų istorikas Maciejus Grny, kurio veikla apima istoriografijos tyrimus, karo vyksmą Rytų bei Vidurio Europoje ir Balkanuose bei šio regiono istoriją ir kultūrą XIX-XX a.
Lietuvos istorikas Eligijus Raila kvies diskutuoti apie Lietuvos padėtį bei politinę atmosferą prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui. Istorikas pasakos apie tai, ką veikė garsūs Lietuvos žmonės, Nepriklausomybės akto signatarai paskutinę Lietuvos vasarą Rusijos imperijoje.
„Karo mes nesitikėjome, mūsų politinės įžvalgos nepakako Europos katastrofai suvokti. Tačiau kaip dorovinės būtybės – taip, kaip tokios būtybės mes besiartinančią negandą matėme, maža to, kažkaip jos ilgėjomės; širdies gilumoje jautėme, kad toliau pasaulis, mūsų pasaulis taip nebegali tverti“, – taip apie besimezgantį konfliktą rašė Th.Mannas. Ši rašytojo citata ir atspindi šiemetinę festivalio programą.
Vienu festivalio akcentų taps Vokietijos žurnalisto ir meno istoriko Floriano Illieso knygos „1913: Šimtmečio vasara“ lietuvių kalba pristatymas. Apybraižų romaną festivalyje pristatys istorikas Nerijus Šepetys, knygos vertėja Kristina Sprindžiūnaitė bei leidėjai. Šių metų festivalio pavadinimą įkvėpusi knyga nagrinėja iškilių XX a. pradžios asmenybių tarpusavio santykius istorinio konteksto fone.
„Autorius iš tiesų stengėsi ir jam pavyko sukurti nuotaiką, dėl kurios šimto metų senumo laikotarpis priartėja, skaitai tarsi tai buvo vakar, užvakar ar praėjusią savaitę. Bendrame kontekste matai asmenybes, apie kurias girdėjai nuo mokyklų laikų ar studijuojant, – tai literatai, dailininkai, filosofai, psichologai“, – pasakojo knygos vertėja K.Sprindžiūnaitė.
Festivalyje bus pristatyta ir dar viena specialiai šiam renginiui sukurta knyga – lietuvių rašytojos Paulinos Pukytės ir prancūzų bei vokiečių menininkų, rezidavusių Nidoje, etiudai, skirti menamam Th.Manno ir prancūzų rašytojo Jeanno Paulo Sartre'o susitikimui Nidoje.
18-ojo Th.Manno festivalio muzikinėje programoje – 8 koncertai. Festivalio muzikos programos rengėjos Vytautės Markeliūnienės teigimu, laikotarpis iki Pirmojo pasaulinio karo yra ypatingos įtampos metas muzikoje.
„Tuo metu kaip devintoji banga išsidriekia romantinės partitūros ir šliejasi jau naują epochą manifestuojantys kūriniai. Rengdami lietuvių muzikos koncertą, pagalvojome apie kompozitorių Juozą Gruodį, kuris visiems žinomas kaip lietuvių profesinės tautinės mokyklos pagrindėjas, bet gal mažiau žinomas kasdieniniame muzikiniame gyvenime autorius. Tai vienas pirmųjų lietuvių modernistų, pirmas atvėręs sutartines ir rimtai pasižiūrėjęs į folklorą“, – sakė V.Markeliūnienė.
Žinomos ir mažiau pažįstamos šio kompozitoriaus kūrybos pusės bei jo mokinio Juliaus Juzeliūno kūryba atsiskleis koncerte liepos 13-ąją.
Per festivalį taip pat skambės kompozitoriaus Ričardo Kabelio festivalio užsakyta kūrinio „Rožių lietus“ premjera, pianisto Daumanto Kirilausko rečitalis. Daugelį kitų koncertų vienys bendra tema „Senoji ir naujoji Vienos mokyklos“.
Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre Agila per festivalį rengiamos kino naktys. Žiūrovai šįkart turės galimybę išvysti plataus pripažinimo sulaukusią režisieriaus Pawelo Pawlikowskio juostą „Ida“, vokiečių režisierių filmus „Vilko vaikai“, „Keturios minutės“ ir „Tamsioji pusė“ bei Berlyno kino festivalyje rodytą režisieriaus Manto Kvedaravičiaus dokumentinę juostą „Barzakh“.
Per festivalį V. ir K.Mizgirių menininkų namuose duris atvers Adolfo Šaulio ir Mari Relo-Šaulys bei Japonijos menininkų Jun Konishi ir Kaori Taniguchi paroda „Vasarotojai“, Neringos istorijos muziejuje – paroda „Paskutinis taikos pavasaris. XX amžiaus pirmosios pusės tapyba“ iš kolekcininko Aleksandro Popovo paveikslų kolekcijos.
