Vos įsukus į Saulėtekio alėją ant nuolat patamsyje skendinčios šiaurinės sienos būtų matomos dvi sunertos plaštakos, tariamai kuriančios dramblio šešėlį. Saulėtekio alėja pavažiavus kiek toliau ant pastato išnirtų didelis realistiškas dramblys. Šis piešinys paryškintų studentų miestelio „betono džiunglių“ įspūdį ir išradingai žaistų šešėlio koncepcija.
G.Marquesas - vienas iš trijų menininkų, kurių eskiziniai pasiūlymai VU Sveikatos ir sporto centrui pagyvinti laukia visuomenės įvertinimo viešame balsavime. Balsavimas vyksta iki liepos 22-osios.
- Kaip išgirdote apie šį konkursą? - pasiteiravau G.Marqueso.
- Mane su „Vilnius Street Art“ festivaliu supažindino vienas iš pernai jo programoje dalyvavusių menininkų. Jis pristatė man ir konkurso idėją. Socialiniuose tinkluose galėjau apžiūrėti pastato nuotraukas ir buvau sužavėtas tiek vieta, tiek erdve kūrybai. Žinoma, kiek užtrukau mąstydamas, kaip galėčiau panaudoti to pastato sienas, tačiau kai tik atsirado sumanymų, nupieštus eskizus iškart nusiunčiau konkurso rengėjams.
- Kokia buvo pirminė eskizo idėja ir kaip ji kito iki finalinio varianto?
- Tiesą sakant, pirmoji idėja ir finalinis eskizas nelabai skiriasi. Galbūt tema ir kompozicija šiek tiek pakito, o pati koncepcija finale buvo brandesnė, nes turėjau pagalvoti apie pakeitimus: dėl tam tikros logistikos reikėjo „išvengti“ vienos sienos.
Tai labai įdomus pastato kompleksas su gausybe galimybių gatvės meno apraiškoms, be to, jis įsikūręs labai žalioje aplinkoje. Siekiau pastato sienas savotiškai sujungti, sukurti tam tikrą vaizdą, kurį iš skirtingų žiūros taškų būtų galima vis kitaip interpretuoti. Svarbiausia mano idėjos dalis – pasiūlyti dinamišką ir tęstinį kūrinį.
- Ar yra kokia nors svajonių erdvė, kurioje norėtumėte sukurti gatvės meno kūrinį?
- Oho, svajonių erdvė... Kaip užaugęs Londone – o tai be galo įkvepiantis miestas – gal galėčiau ką nors išsirinkti čia. Augdamas mačiau begales grafičių ir gatvės meno pavyzdžių, tačiau šiandieninis, naujasis, Londonas yra gana švarus – tarsi nepaliestas, jei ne užsakomai nuplautas...
- Kaip vertinate praėjusių metų „Vilnius Street Art“ festivalio kontekstą?
- Deja, neturėjau galimybės atvykti į pernykštį festivalį, su jame sukurtais darbais susipažinau tik internete. Mano manymu, festivalis pateikė plačią menininkų ir jų stilistikos perspektyvą, o tai visuomet yra be galo įdomu. „Vilnius Street Art“ festivalis ir mane supažindino su tam tikrais menininkais, apie kuriuos anksčiau nebuvau girdėjęs.
- Kaip susidomėjote gatvės menu?
- Manau, kad tai atsitiko iškart, kai atsirado galimybė kurti gatvės meną. Anksčiau niekuomet nesižvalgiau toliau drobės, rodėsi, tarsi tai būtų be galo sudėtingas procesas – dideli plotai, skirtingos tekstūros... Šiaip ar taip, ėmiau mėgautis tuo nuo pat pirmos minutės. Man vis dar reikia daug ko išmokti, tačiau piešti lauke ir piešti studijoje yra labai skirtingi dalykai. Šiuo metu mane labiau žavi didelio masto piešiniai. Laikau kumščius ir tikiuosi, kad pavyks atvykti į Lietuvą kurti dialogo tarp skirtingų aptariamojo pastato sienų.
