Grafitis, pavadintas „Šnipų būdelė“ („Spy Booth“), vaizduoja
tris vyrus, vilkinčius lietpalčius ir „mėginančius
pasiklausyti“ pokalbių tikroje telefono būdelėje Čeltnamo
miestelyje pietvakarių Anglijoje.
Vos už 5 km nuo tos vietos yra įsikūręs Jungtinės Karalystės
elektroninės žvalgybos centras GCHQ, apie kurio prieštaringai
vertinamą veiklą neseniai paskelbė žiniasklaida, remdamasi
besislapstančio buvusio JAV žvalgybos kontraktininko Edwardo
Snowdeno nutekinta informacija.
Vandalai naktį iš ketvirtadienio į penktadienį sidabriniais ir
raudonais aerozoliniais dažais aprašinėjo garsiojo menininko, kurio
tapatybė tiksliai nežinoma, kūrinį, tačiau miestelio gyventojai
viliasi, kad jiems dar pavyks išgelbėti grafitį, įvertintą 1 mln.
svarų (4,35 mln. litų).
Gyventojai sakė mėginantys šviežiai užpurkštus dažus
nuvalyti dantų šepetėliais ir skudurėliais, kad būtų išvengta
ilgalaikės žalos.
Anksčiau buvo iškilusi grėsmė, kad „Šnipų būdelė“ bus
išvežta iš Čeltnamo, kai šį kūrinį panoro įsigyti vienas
amerikietis investuotojas.
Tačiau visuomeninė kampanija „Išgelbėk Banksy“ („Save The
Banksy“), reikalaujanti palikti grafitį originalioje vietoje, atrodo,
sulaukė sėkmės anksčiau šią savaitę, kai minėtą kūrinį
pasisiūlė nupirkti vietos verslininkas Hekmatas Kavehas.
H.Kavehas penktadienį sakė esantis „absoliučiai sukrėstas“
to vandalų išpuolio, tačiau lieka pasiryžęs apsaugoti Banksy
kūrinį.
„Tai tik suteikė man daugiau ryžto užtikrinti, kad mes,
„Išgelbėk Banksy“, iš tiesų jį išgelbėtume“, –
pareiškė jis.
„Visi buvo labai, labai nusiminę, – sakė kita šio judėjimo
narė Angela De Souza. – Banksy (kūrinys)
apsaugotas dažais nuo grafičių, tačiau lenktyniaujame su laiku,
nes dažai gali prasiskverbti pro apsaugą ir sugadinti meno
kūrinį.“
Banksy garsėja savo gatvės meno kūriniais, kuriuose apstu
provokuojančių arba satyrinių vaizdų ir atkreipiamas dėmesys į
tokias problemas, kaip karas, kapitalizmas, veidmainiškumas ir
godulys.
Jis taip pat yra sukūręs piešinį ant prieštaringai vertinamos
sienos, skiriančios Izraelį nuo Vakarų Kranto.
Menininko tapatybę gaubia paslaptis, tačiau manoma, kad jis
pradėjo kurti grafičius Britanijos pietvakariniame Bristolio mieste.