Grafitis, pavadintas „Šnipų būdelė“ („Spy Booth“), vaizduoja tris vyrus, vilkinčius lietpalčius ir „mėginančius pasiklausyti“ pokalbių tikroje telefono būdelėje Čeltnamo miestelyje pietvakarių Anglijoje.
Vos už 5 km nuo tos vietos yra įsikūręs Jungtinės Karalystės elektroninės žvalgybos centras GCHQ, apie kurio prieštaringai vertinamą veiklą neseniai paskelbė žiniasklaida, remdamasi besislapstančio buvusio JAV žvalgybos kontraktininko Edwardo Snowdeno nutekinta informacija.
Vandalai naktį iš ketvirtadienio į penktadienį sidabriniais ir raudonais aerozoliniais dažais aprašinėjo garsiojo menininko, kurio tapatybė tiksliai nežinoma, kūrinį, tačiau miestelio gyventojai viliasi, kad jiems dar pavyks išgelbėti grafitį, įvertintą 1 mln. svarų (4,35 mln. litų).
Gyventojai sakė mėginantys šviežiai užpurkštus dažus nuvalyti dantų šepetėliais ir skudurėliais, kad būtų išvengta ilgalaikės žalos.
Anksčiau buvo iškilusi grėsmė, kad „Šnipų būdelė“ bus išvežta iš Čeltnamo, kai šį kūrinį panoro įsigyti vienas amerikietis investuotojas.
Tačiau visuomeninė kampanija „Išgelbėk Banksy“ („Save The Banksy“), reikalaujanti palikti grafitį originalioje vietoje, atrodo, sulaukė sėkmės anksčiau šią savaitę, kai minėtą kūrinį pasisiūlė nupirkti vietos verslininkas Hekmatas Kavehas.
H.Kavehas penktadienį sakė esantis „absoliučiai sukrėstas“ to vandalų išpuolio, tačiau lieka pasiryžęs apsaugoti Banksy kūrinį.
„Tai tik suteikė man daugiau ryžto užtikrinti, kad mes, „Išgelbėk Banksy“, iš tiesų jį išgelbėtume“, – pareiškė jis.
„Visi buvo labai, labai nusiminę, – sakė kita šio judėjimo narė Angela De Souza. – Banksy (kūrinys) apsaugotas dažais nuo grafičių, tačiau lenktyniaujame su laiku, nes dažai gali prasiskverbti pro apsaugą ir sugadinti meno kūrinį.“
Banksy garsėja savo gatvės meno kūriniais, kuriuose apstu provokuojančių arba satyrinių vaizdų ir atkreipiamas dėmesys į tokias problemas, kaip karas, kapitalizmas, veidmainiškumas ir godulys.
Jis taip pat yra sukūręs piešinį ant prieštaringai vertinamos sienos, skiriančios Izraelį nuo Vakarų Kranto.
Menininko tapatybę gaubia paslaptis, tačiau manoma, kad jis pradėjo kurti grafičius Britanijos pietvakariniame Bristolio mieste.
