Keliautojas jau daugiau kaip dešimtmetį stengiasi išsikovoti teisę Azijos šalyse sukauptas vertybes eksponuoti Vilniaus Užupio rajone, Malūnų g. 8-ajame name. Tačiau P.Normantas neseniai sužinojo, kad šias patalpas Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė perduoti Jono Meko vizualiųjų menų centrui.
„Grįžęs prieš gerą mėnesį sužinojau, kad profesorius Audrius Beinorius (indologijos ir budizmo studijų ekspertas, buvęs viešosios įstaigos Rytų Azijos meno centro kuratorius iš Vilniaus universiteto Orientalistikos centro. – ELTA) buvo pakviestas į Vilniaus miesto savivaldybę ir jam oficialiai pranešta, kad namo panauda yra keičiama ir namas atiduodamas J.Meko menų centrui“, - Eltai sakė P.Normantas.
Kolekcininko teigimu, 2004 m. tuomečio Vilniaus mero Artūro Zuoko duotas pažadas dėl Rytų Azijos meno muziejaus įkūrimo Užupyje yra įtvirtintas raštiškai, o 2011 metų gruodį savivaldybė pritarė Rytų Azijos meno centro įkūrimui, pastatas Malūnų gatvėje buvo remontuojamas.
„Yra dokumentai, yra protokolų keitimai, kopijos guli pas mane. Buvo du laikotarpiai, kai Vilniaus meru nebuvo A.Zuokas, o kai jis buvo meras, jis visą laiką geranoriškai rėmė muziejų ir darė daug. Vienintelis, kuris kenkė muziejui, buvo Vilius Navickas (buvęs Vilniaus meras. – ELTA). Jis norėjo tą namą parduoti, jis buvo įtrauktas į privatizuojamų namų sąrašą, bet tuometė valdžia nuvirto ir viskas baigėsi tuo, kad namas išliko“, – sakė P.Normantas ir pridūrė, jog muziejų įkūrus Užupyje savo sukauptas vertybes Vilniaus miestui jis galėtų deponuoti bent 5-7 metams.
Keliautojas teigia girdėjęs gandus, kad savivaldybė muziejų pasiūlė iškelti į buvusios Sapiegos ligoninės patalpas Antakalnio gatvėje, tačiau pačiam P.Normantui šis sprendimas nėra priimtinas.
„Buvau ten nuvykęs, vieta tikrai gera, bet netinkama laikyti sakralinio meno eksponatus. Bandžiau naviguoti, ieškoti galimybių, o prieš kelias dienas apsisprendžiau dėl pardavimo derybų atnaujinimo“, – sakė P.Normantas.
66 metų fotografas tikino taip pat nusivylęs Lietuvoje jam suteikta pensija, kurios laukė nuo 2011-ųjų pabaigos.
„Keletą metų laukiau pensijos, kurią pradėjo mokėti šių metų rugpjūtį: 60 Lt 89 ct. Tikėjausi gauti bent kokią 600 Lt pensiją ir Vengrijoje, kur būnu kokius porą mėnesių per metus, sudėjus tikėjausi gauti apie 1 000 litų, – kalbėjo P.Normantas. – Man taip pasakė: pagal jūsų darbo stažą jums tiek priklauso.“
Kaupiant meno vertybes kolekcininką užgriuvo dideli finansiniai įsipareigojimai, šiuo metu siekiantys 19-20 tūkst. JAV dolerių (50-53 tūkst. Lt). P.Normantas nesutiko atskleisti konkrečių valstybių, besidominčių jo kolekcijomis, tačiau teigė, kad derybos bus atnaujintos su dviem Pietryčių Azijoje esančiais budistų vienuolynų muziejais.
„Čia komercinė paslaptis. Vyksta derybos su dviem Pietryčių Azijos valstybėmis nuo Indijos iki Japonijos. Aš jau 2010 m. turėjau neblogų dviejų muziejų pasiūlymų. 2012 m. buvo atvažiavę budistinio meno ekspertai, aukšto rango vienuoliai. Jie labai susidomėjo mano kolekcija“, – Eltai sakė kolekcininkas.
Anot P.Normanto, sostinės institucijose jį priimdavo šiltai, tačiau pareigūnų veiksmai visada apsiribodavo pažadais. Pašnekovas teigė, kad jo nuomonę dėl meno vertybių pardavimo užsienio muziejams galėtų pakeisti Lietuvos valdžios institucijų ir visuomenės dėmesys muziejaus problemai.
„Šiuo metu Vilniaus mieste esu apie du mėnesius, savivaldybė tai puikiai žino, bet neieškojo manęs, neprašė, nediskutavome. Jei būtų sudarytos sąlygos, žinoma, galėtume atrasti kompromisą labai lengvai, nes aš esu kompromisų žmogus, – tikino P. Normantas. – Derybas dėl kolekcijos pardavimo planuoju pradėti spalį. Atsižvelgiant į lėtą azijiečių mąstymo būdą ir kartais neracionaliai siūlomas kainas, viskas gali užtrukti metus, galbūt net iki dvejų.“
Savo sakralinio budistinio meno kolekcijoje P.Normantas yra sukaupęs apie 3 000 eksponatų iš ekspedicijų į Tibetą, Himalajus, Indiją, Tailandą, Mianmarą, Butaną ir kitas valstybes. Čia galima aptikti tankų (paveikslų, vaizduojančių Budą ir kitas dievybes. - ELTA), amuletų, skulptūrų, buities daiktų. Keliautojas tikina, kad Rytų Azijos kultūrų muziejus taptų pirmąja tokio pobūdžio įstaiga Baltijos šalyse, kur būtų eksponuojamos, restauruojamos ir saugomos ne tik jo, bet kitų sukauptos vertybės.
„Nesu toks jaunas ir norėčiau, kad tai, ką surinkau Himalajuose per ketvirtį amžiaus, būtų matoma kad ir ne Lietuvoje. Kai kurie eksponatai genda būdami dėžėse“, – aiškino orientalistas.
Vilniaus savivaldybės pareigūnai muziejui pažadėtų patalpų perdavimo Eltai kol kas plačiau nekomentavo, tačiau teigė, kad oficialaus sprendimo šiuo klausimu kol kas nėra.
