Kitąmet Niujorke šiuo metu veikiančio YIVO žydų mokslinių tyrimų instituto, Lietuvos centrinio valstybės archyvo ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos pradedamas vykdyti projektas sujungs Niujorko ir Lietuvos archyvus. Vilniuje saugoma per 10 tūkst. leidinių bei apie 1,5 mln. įvairių dokumentų, susijusių su Rytų Europos žydų gyvenimu.
Bendra projekto vertė siekia daugiau kaip 5 mln. JAV dolerių. Šiuo metu kaupiamos lėšos iš visuomeninių ir privačių fondų, fizinių asmenų ir vyriausybinių šaltinių.
„Šiuo projektu siekiama išsaugoti kultūros paveldą ir istorinę atmintį ir sukurti neįkainojamą informacijos šaltinį – skaitmeninę biblioteką apie žydus ir jų istoriją. Lietuvos žydų istorija – tai mūsų istorijos dalis. Turime geriau pažinti ir branginti ją“, - teigia Kultūros ministras Šarūnas Birutis.
YIVO žydų mokslinių tyrimų institutas buvo įkurtas 1925 m. Vilniuje kaip pirmoji pasaulietinė Rytų Europos žydų studijų akademija siekiant dokumentuoti ir tyrinėti daugiau nei tūkstantį metų regione gyvuojančią žydų civilizaciją bei rengti žydų mokslininkus. 1925-1939 m. YIVO Vilniuje sukaupė didžiausią pasaulyje biblioteką ir archyvą Rytų Europos žydų gyvenimo tematika, tačiau instituto veikla nutrūko prasidėjus nacių okupacijai – dalis dokumentų atsidūrė Niujorke, kur institutas atkūrė savo veiklą, kita dalis buvo paslėpta Vilniaus gete ir vėliau pateko į sovietų rankas, kurie ketino dokumentus sunaikinti.
Unikalus archyvas buvo išsaugotas bibliotekininko Antano Ulpio pastangomis, kuris jį paslėpė šiandieninėje Šv.Jurgio bažnyčioje, sovietmečiu vadintoje Knygų rūmais. Šiuo metu ši archyvo medžiaga saugoma Lietuvos centriniame valstybės archyve ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
Vilniuje besisvečiuojančio YIVO Žydų mokslų tyrimų instituto vykdančiojo direktoriaus Jonathano Brento teigimu, šiuo projektu siekiama ne tik pagerbti regiono žydų bendruomenę, bet ir atverti jos istorijos paslaptis.
„Ši istorija, nepaisant visko, kas jau yra padaryta ir ką mes žinome, dar tik bus parašyta. Mes dar turime suprasti, kas mes esame. Ir medžiaga, esanti šiame gražiame Vilniaus mieste, yra būtinas šios istorijos komponentas“, – sako J.Brentas.
Anot jo, tūkstantmetį skaičiuojanti turtinga regiono žydų kultūra paliko paminklus, kurie nebuvo pastatyti, tačiau buvo parašyti ir sukurti.
„Čia nėra Tadž Mahalo ar Londono Tauerio. Tai yra knygos, menas, muzika, teatras, istorijos ir civilizacija. Štai kas buvo sukurta“, – teigia J.Brentas.
Lietuvos vyriausiojo archyvaro Ramojaus Kraujelio teigimu, didžiausia problema šiuo metu yra aiškiai identifikuoti ir aprašyti dokumentus, kadangi daugelio jų fizinė būklė reikalauja konservavimo arba restauravimo. Nuo 1994-ųjų, kuomet archyvas perėmė didžiąją dalį medžiagos, dauguma dokumentų jau yra aprašyti, tačiau didelio tyrinėtojų dėmesio jie kol kas nesulaukia, kadangi yra parašyti hebrajų arba jidiš kalbomis ir yra prastos būklės.
Suskaitmenintus ir perkeltus į internetą dokumentus galės pasiekti dešimtys tūkstančių potencialių tyrinėtojų ir visi besidomintys regiono žydų istorija. Tikimasi, jog tai pavyks padaryti iki 2022-ųjų.
„Šis projektas ne tik prisidės prie mūsų prestižo stiprinimo, bet ir Lietuvos kaip bendradarbiaujančios valstybės įvaizdžio gerinimo. Mūsų valstybės veikla neliko nepastebėta ir džiaugiamės, kad kitų metų pradžioje Vilniuje bus atidaryta Izraelio ambasada. Tai yra bendradarbiavimo visose kitose srityse išdava“, – sako Lietuvos Respublikos užsienio reikalų viceministras Mantvydas Bekešius.
YIVO institutas šiuo metu yra sukaupęs archyvus ir biblioteką, kuriuos sudaro 24 milijonai rankraščių, spaudinių, fotografijų, garso ir vaizdo įrašų, meno kūrinių, objektų. YIVO bibliotekoje saugoma unikali 40 tūkst. tomų Vilniaus kolekcija, kurioje – 25 tūkst. tomų rabinų tekstų, datuojamų nuo XVI a. Institutas taip pat turi didžiausią pasaulyje fondą jidiš kalba.
