Smėlio žmogus – „šiurpulingas vaiduoklis“ iš spektaklio herojaus Natanielio vaikystės. Jam auklė papasakojusi, kad prieš naktį ateinantis Smėlio žmogus neužmigusiems vaikams į akis priberia smėlio, o po to... Šio siaubo mažasis Natanielis ir bijodavęs, ir smalsiai laukdavęs.
Pats E.T.A. Hoffmannas (1776 – 1822 ), pagal išsilavinimą – juristas, pagal pašaukimą – menininkas. Nemėgęs žmonių susibūrimų ir savo tarnybos, kankinamas nemigos, jis naktimis ir kurdavo fantasmagoriškas siaubo pasakas, lengvindamas savo gyvenimą vynu.
E.T.A. Hoffmanno gyvenimui ir kūrybai skirta Jacqueso Offenbacho opera „Hofmano pasakos“, Piotro Čaikovskio baletas „Spragtukas“, Leo Delibes „Kopelija“.
„Smėlio žmogus“ priklauso E.T.A. Hofmanno „naktinių“ kūrinių grupei, kur nagrinėjama tamsioji žmogaus prigimties pusė. „Tai ir šiandien aktualus pasakojimas apie žmogaus sielos nykimą, pamišimą, kylantį iš egoizmo, netikėjimo, abejonės“, – teigia spektaklio autorė Gintarė Radvilavičiūtė, viena įdomiausių Lietuvos lėlininkių. Smėlio žmogus, anot režisierės, tai „mūsų pačių asmenybės fantomas, šešėlinė, nematomoji pusė“, išskirianti su kitu žmogumi.
G. Radvilavičiūtės spektaklyje aktorius virsta lėle, lėlė virsta aktoriumi. Tai lėlių teatro magija ir šio spektaklio paslaptis. „Atrodo, kad šiame spektaklyje mes daugiau slepiam negu rodom,“ – teigia „Smėlio žmogaus“ scenografė Renata Valčik.
Muziką spektakliui parašė kompozitorė Rita Mačiliūnaitė, choreografiją sukūrė šokėja ir choreografė Sigita Mikalauskaitė. Vieną pagrindinių vaidmenų kuria jaunosios kartos aktorius Šarūnas Datenis. Dramaturgiją šiam judančių paveikslų ir vaizdinių spektakliui kūrė rašytojas Mindaugas Valiukas.
