Senosios knygos ir žemėlapiai tarsi laiko mašina sugrąžins prieš tris ar keturis šimtus metų, kai dar sausuma iš Kairo kupranugarių karavanas nugabendavo į Aziją ir pargabendavo atgal.
Parodoje rodoma kelios dešimtys Retų spaudinių skyriuje saugomų XVI, XVII, XVIII amžių dokumentų, kuriuose užfiksuoti naujausi to laikotarpio atradimai, kelionių dienoraščiai. Tai prancūzų, vokiečių, olandų, lotynų kalbomis išleistos A.Dalzelio, A.Sparmano, J.Bruce'o, T.Show, V.Patersono, O.Daperio, P.Kolbo, K.Radvilos Našlaitėlio ir kitų autorių knygos. Žemėlapiuose netrūksta paaiškinimų apie liūtų, stručių, papūgų gyvenamąsias vietas, ežerą, kuriame gyvena sirenos ar kurio vanduo gydo nuo raupsų, Sabos karalystę, paslaptingojo kunigo Jono valdas.
Nors Afrika priklauso seniesiems žemynams, apie ją buvo nedaug patikimų žinių, nestigo lakios vaizduotės pramanų apie pusiau žmones, vienakius, žuvų, stručių, lotosų, žmonių valgytojus. Su Naujojo pasaulio atradimu pagyvėjo ir Afrikos pažinimas. Keliautojai Afrikoje atsidurdavo dėl įvairių priežasčių. Vienus skatino smalsumas, atradėjo šlovė, kitus – galimybė praturtėti iš vergų prekybos, pasakiškų Afrikos turtų troškimas. Renginyje dalyvaus parodos kuratorė Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus darbuotoja Violeta Radvilienė ir Afrikos kalbų specialistas, VU orientalistikos centro lektorius dr. Gediminas Degėsys. Renginį ves Bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas. Muzikos kūrinius atliks Vakarų Afrikos būgnų mokyklos įkūrėjas ir muzikantas Gediminas Mačiulskis (afrikietiški būgnai, kalabašas, balafonas).
Parodos „Hic vivunt leones: Afrika senuosiuose dokumentuose“ atidarymas. Spalio 7 d. 17 val. LMA Vrublevskių biblioteka.
