Tai „LRT Kultūros akademija“, pirmadieniais transliuosianti garsaus verslininko Iljos Laurso Vilniaus universitete skaitytą paskaitų ciklą „Verslas naujai“, ir „Mokslo sriuba“ - nuotaikinga mokslo populiarinimo laida smalsiems žmonėms. Ši programa pristatys įdomiausius viso pasaulio mokslininkų išradimus, neįtikėtinus eksperimentus, tyrimus, projektus, plėtojamas naujausias technologijas, revoliucines idėjas bei iššūkius žmonijos pažangai. Laidą ves Ignas Kančys. Taip pat LRT Kultūra rodys Rolando Maskoliūno rengiamą „Mokslo ekspresą“.
Kitas šio sezono LRT Kultūros akcentas - Kristijono Donelaičio metams skirtos transliacijos, spektakliai bei Lietuvos nacionalinio dramos teatro 75-ajam jubiliejui skirta retrospektyva - bus parodyti geriausių šio teatro režisierių, kuriuose vaidina legendiniai aktoriai, darbai. Teatrui bus skirta ir nauja Juozo Javaičio ir Ados Paukštytės laida „Teatras“, kuri bus rodoma kas antrą pirmadienį, pristatysianti „Auksinių scenos kryžių“ laureatus ir tai, kuo jie gyvena šiandien.
Kiekvieną penktadienį su rubrika „Lietuvių kino meistrai“ LRT Kultūra kvies žiūrėti žinomiausių visų laikų mūsų šalies kino kūrėjų - Vytauto Žalakevičiaus, Almanto Grikevičiaus, Arūno Žebriūno, Marijono Giedrio, Gyčio Lukšo, Algimanto Puipos ir kitų - darbus. Tuo tarpu „Elito kine“ trečiadieniais bus rodomos pasaulio kino meistrų juostos, tarp jų - ir „Scanoramos“ festivalio filmai.
Kaip ir anksčiau, per LRT Kultūrą rubrikoje „Kultūrų kryžkelė“ bus galima matyti laidas Lietuvos tautinėms bendrijoms - žiūrovų dėmesio lauks „Rusų gatvė“, „Vilniaus albumas“ (lenkų k.), „Trembita“ (ukrainiečių k.), „Menora“ (laida Lietuvos žydams), „Vilniaus sąsiuvinis“ (baltarusių k.). Šios laidos bus subtitruojamos lietuvių kalba.
Toliau bus kuriamos laidos „Naktinis ekspresas“, „Kultūros savanoriai“, „Legendos“, „Linija. Spalva. Forma“ ir „...formatas“.
Pirmadieniais LRT Kultūra rodys baltarusių sukurtą dokumentinį ciklą „Paryžiaus mokyklos dailininkai“, kuriame pasakojama apie iš Baltarusijos kilusius iškiliuosius litvakus.
2003-iaisiais atsiradusį kanalą per daugiau nei dešimtmetį pamėgo ne tik iškilūs Lietuvos kultūrininkai, bet ir žiūrovai iš visos šalies. Auditorijos tyrimų bendrovės „TNS LT“ duomenimis, LRT Kultūrą kasdien įsijungia dešimtadalis Lietuvos gyventojų. Teigiama, jog kanalą nuolat jungiasi tie, kurie nenori praleisti klasikinei muzikai, džiazui skirtų specialių programų, lietuviško ir pasaulinio kinematografo geriausių pavyzdžių, koncertų, spektaklių, menininkų kūrybos vakarų.
LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius pastebi, jog tie, kas nori būti ir yra aktyvūs Lietuvos kultūrinio gyvenimo dalyviai, šiandien jau neįsivaizduoja savo gyvenimo be LRT Kultūros.
„Svarbiausius festivalius, geriausius koncertus, kultūros renginius, jeigu ne transliuojame tiesiogiai, tai įrašome ir saugome ateities kartoms. Svarbu tai, kad per šį kanalą kultūros renginių ir reiškinių dalyviais tampa ne tik sostinės ar didžiųjų miestų, bet ir atokių kaimų gyventojai. Jeigu tik to nori. Tapti kultūros metraštininku, kurio darbai būtų įdomūs ne tik šiandien, bet ir po kelių dešimtmečių, - tokia yra šio kanalo misija, kurią stengiamės puoselėti“, - sako LRT generalinis direktorius.
