Paroda „Judančios raidės“ pristatoma transformuotame, ilgą archyvo koridorių primenančioje erdvėje galerijos vestibiulyje. Tamsiame koridoriuje lankytoją pasitinka iš abiejų pusių išdėstyti televizoriai ir projektoriai, kuriuose rodomi daugiau nei 90 šrifto filmų, sukurtų nuo pat pirmųjų tokio pobūdžio darbų 1897-aisiais iki šių dienų.
Goethe's instituto Lietuvoje vadovės Johanos Keller teigimu, paroda pirmiausia buvo eksponuojama Vokietijoje, Medijų meno centre Karlsrūhėje. Jos sėkmė paskatino ieškoti būdų ją parodyti ir kitose šalyse.
Vilnius – pirmoji šios parodos užsienio stotelė, kitąmet ją bus galima išvysti Liverpulyje ir Taibėjuje. „Tai yra tarpdisciplininis projektas, atskleidžianti erdvę, esančią tarp filmų, šriftų ir vizualiųjų menų. Tarpdiscipliniškumas nereiškia kažko savaime geresnio, bet visada yra įdomu ieškoti ryšių tarp skirtingų menų“, – sako J.Keler.
„Parodoje pristatome filmus nuo ankstyviausiųjų, sukurtų 1897 m., iki naujausių – skaitmeninių, internetinių vaizdo klipų, kompiuterinės produkcijos. Čia galima išvysti siužetinį begarsį kiną, siužetinius šiuolaikinius filmus, istorinį avangardą, eksperimentinį kiną, videomeną, TV avangardą, taip pat labiau komercinę produkciją – reklamas, muzikos klipus“, – pasakoja parodos kuratorė Christine Stenzer.
Anot jos, ekspozicija panaikina ribą tarp to, ko paprastai tikimės iš tekstų ir ko tikimės iš užrašų filmuose. Šriftas šiuose filmuose tampa pagrindiniu veikėju, objektu ir veikia tarsi būtų žmogus.
Vasarą galerijoje buvo surengtos kūrybinės dirbtuvės. Grafikos dizaino, architektūros studentai iš Lietuvos ir Vokietijos analizavo parodos medžiagą ir kalbėjo apie tai, kaip būtų galima ją pateikti parodos erdvėje. Pasak vienos iš parodos koordinatorių Živilės Artevičiūtės, Nacionalinės dailės galerijos erdvė pirmą kartą yra taip stipriai pakeista, o išskirtinė jos atmosfera kvies ilgiau pasilikti ne šviesoje, o tamsoje su gausybe vaizdų.
Penktadienį galerijos trečiajame atidaryta ir kita paroda, pavadinimu „Pirmavaizdžiai“. Kuratorius Giedrius Gulbinas jai atrinko įvairių kartų šiuolaikinių menininkų neišsipildžiusių idėjų eskizus. Tai ir neįgyvendinti architektūriniai modeliai, performansų atlikimo instrukcijos, įvairių instaliacijų eskizai ir piešiniai. Per 20 menininkų parodai pateikė apie 60 neįgyvendintų savo minčių.
„Idėja kilo tikrinant vieno menininko dokumentaciją. Atsitiktinai aptikau nedidelį atšviestą A4 formato eskiziuką, kuriame siūloma Šiuolaikinio meno centro vidinį kiemelį paversti didžiuliu akvariumu. Supratau šios idėjos utopiškumą, neįgyvendinamumą, bet tai tapo intriga ir visko pradžia. Nusprendžiau susisiekti su kitais menininkais ir pasižiūrėti jų išlikusias mintis, idėjų archyvus“, – pasakoja parodos kuratorius.
Anot jo, idėjos ir jų santykis su kūrėju yra labai įvairus. Vyresnės kartos menininkai eskizus naudoja kaip savo kūrybos dienoraščius, juos kaupia, kiti kiek jautriau sutinka neįgyvendintas kūrybines idėjas ir eskizus sunaikina. O jaunesnioji karta apskritai nesistengia kaupti ir saugoti savo sumanymų ir stengiasi iš karto juos įgyvendinti. Tokiu būdu, pasak G.Gulbino, atsiskleidžia ne tik menininkų kūrybiškumas, bet ir mąstymo bei suvokimo pokytis.
Parodoje „Pirmavaizdžiai“ dalyvauja menininkai Gediminas Akstinas, Arūnas Gudaitis, Marius Kanevičius, Juozas Laivys, Elena Narbutaitė, Valdas Ozarinskas, Laura Stasiulytė ir daugelis kitų.
