„Jeigu toliau investuodami galime baigti objektą ir padaryti jį kompleksinį, sukurti daug paslaugų, tai – vienas svarbių paramos kriterijų. Nuspręsti, kam labiau reikia paramos, labai sunku: ar tiems, kurie jau gerai veikia ir teikia puikias paslaugas, ar tiems, kurie teigia, jog negali paslaugų teikti, nes yra labai nusidėvėjusi materialinė bazė“, – LRT Radijo laidai „Kultūros savaitė“ sakė E. Saudargaitė.
Kriterijus – visuomenės dėmesys
Anot E. Saudargaitės, programa buvo sudaroma taip, kad būtų išsiaiškinta, kokios yra pagrindinės kultūros sektoriaus problemos. Paaiškėjo, kad visuomenė nepakankamai dalyvauja kultūriniame gyvenime, nesidomi kultūros paveldu. Be to, teikiamos kultūros paslaugos dažnai neatitinka vartotojų poreikių.
Todėl, E. Saudargaitės teigimu, investicijomis bus stengiamasi šias problemas išspręsti. Dėl šios priežasties objektų valdytojų, kurie norėtų naudotis ES struktūrinės paramos lėšomis bus prašoma argumentuoti, kaip naudojant paramą bus sprendžiamos minėtos problemos ir kokią visuomenės dalį atnaujinimai sudomins.
Visuomenės dėmesys buvo vienas pagrindinių kriterijų, į kuriuos atsižvelgta sudarant programą. „Jeigu toliau investuodami galime baigti objektą ir padaryti jį kompleksinį, sukurti daug paslaugų, tai – vienas iš svarbių paramos kriterijų. Nuspręsti, kam labiau reikia paramos, labai sunku – ar tiems, kurie jau gerai veikia ir teikia puikias paslaugas, ar tiems, kurie teigia, jog negali paslaugų teikti, nes yra labai nusidėvėjusi materialinė bazė“, – sakė E. Saudargaitė.
Ji pridėjo, kad šiuo atveju pirmiausia yra svarstoma, kokią veiklą lankytojams galėtų pasiūlyti renovuotas objektas ir tik tuomet investuojama, o ne atvirkščiai.
Vengs švaistyti lėšas
ES paramos skyriaus vedėja Daiva Nazarovienė teigė, kad neturėtų nutikti taip, jog Lietuvoje liks keli dideli objektai, o mažesnieji bus nustumti į šalį ir negaus galimybės pasinaudoti lėšomis. Esą skirstant paramą labai svarbu atsižvelgti į tai, kokią sumą reikia investuoti ir kokią naudą tai gali atnešti.
„Vienas investavimo principų ir prioritetų yra investicijų kompleksiškumas. Norėtųsi užbaigti tokius objektus, kuriems nedaug trūksta iki visaverčio funkcionavimo “, – aiškino D. Nazarovienė, tikindama, kad pirmenybė turi būti teikiama tiems objektams, kurie gali atnešti didelę naudą be didelių investicijų.
Sudarant programą, svarbus kriterijus buvo ir objektų išlaikymas. Tai taps papildoma našta valstybės arba savivaldybių biudžetams, todėl svarbu, kad atnaujintas objektas taptų labiau lankomu.
„Jeigu mes išgražinsime dvarą, o jis stovės tuščias, bus iššvaistytos valstybės lėšos“, – tvirtino pašnekovė.
Ji pateikė pavyzdį, kad visai neseniai Lietuvoje daug lėšų buvo skiriama arenų statybai. Tačiau kai kuriuose miestuose jos nepritraukia net komercinių renginių organizatorių.
Finansavimą gali gauti keturios bibliotekos
Į objektų sąrašą pateko ir keturios bibliotekos – Kauno, Vilniaus, Panevėžio ir Aklųjų biblioteka. E. Saudargaitės teigimu, tai – savotiškas kompromisas. Esą viena moderniausių ir naujausių Panevėžio biblioteka į sąrašą pateko dėl anksčiau minėtos priežasties: norint, kad įstaiga funkcionuotų visu pajėgumu, reikia investuoti labai mažai. O Kauno apskrities viešajai bibliotekai nuo pat jos pastatymo nėra skirta jokių lėšų.
Kitos bibliotekos nebuvo įtrauktos, nes daugelyje jau yra vykdomi projektai pagal valstybės investicijų programas. Projektų nebegalima keisti ir jie turi būti pabaigti vykdyti valstybės investicijų programos lėšomis.
Lėšų naujų kultūrinių objektų statybai nebus skirta. Šiuo metu siekiama išsaugoti turimus objektus. Planuojama, kad iš viso kultūros paveldui ir infrastruktūrai turėtų būti pasiskirstyta apie 650 mln. litų.
Artimiausiu metu bus paskelbtas regionuose esančių objektų sąrašas. Taip pat dalis lėšų bus skiriama konkurso būdu. LRT Kultūros savaitė
