Naujausias režisieriaus darbas statomas pagal Williamo Shakespeare'o dramą „Ričardas II“. Pjesėje veikia istoriniai personažai, bet A.Areima nė nemano jų perkelti į viduramžius. Kaip ir kurdamas „Julijų Cezarį“, „Plėšikus“, „Vyšnių sodą“, dramaturgijoje jis ieško personažų santykių, atspindinčių šiuolaikiškas, kasdienes situacijas.
„Ričardas II yra politinė drama. Ji įdomi, nes čia nėra jokios metafizikos. Čia viskas priklauso žmogui – jis kuria aplinkybes, jis valdo. Karalius Ričardas II – tai žmogus, turintis absoliučią vidinę ir išorinę laisvę. Mane domina, kaip jis ją išnaudoja, kovoja prieš tradicinio mąstymo jėgą,“ – sako jaunasis menininkas.
Dirbdamas prie spektaklio A.Areima mėgina teatro teatre principą. Šiame procese svarbi aktoriaus distancija su jo vaidinamu personažu. Vaidmenų kūrėjai iš šiuolaikinės kultūros ėmė atpažįstamus žmonių tipus, pozicijos įtvirtinimo ženklus, būdingas elgesio strategijas ir perkėlė į kitą, ne tokią įprastą aplinką.
„T.Grynas sukūrė personažą, kuris jam pačiam juokingas. Jis supranta, kokiomis priemonėmis veikia kitą, – džiaugiasi režisierius. – Pagal Konstantiną Stanislavskį tai yra blogai. Bet man aktoriaus kančia nereikalinga – aš noriu, kad žiūrėdamas šį spektaklį žiūrovas ne įsijaustų, o mąstytų.“
Kitaip nei žiūrint spektaklį tradicinėje scenoje, vestibiulyje su laiptais galima stebėti, kaip vaidyba atrodo kasdienybėje. „Pačiam įdomu žiūrėti spektaklį ne teatro erdvėje, nes čia aplinka nemeluoja, teatre įprasti dalykai atrodo visiškai kitaip“, – teigia kūrėjas.
Idėja kurti spektaklį ant laiptų režisieriui kilo stebint politines naujienas. W.Shakespeare'o sukurtą politinę dramą su daug veikėjų jis pavertė gyvenimo būdo ir galios filosofijos peizažu.
„Šį darbą norėčiau parodyti ant Seimo laiptų,“ – sako A.Areima ir spektaklio žiūrovus kviečia kartu svarstyti, kaip galima užbaigti alinantį galios ir įvaizdžio teatrą.
