Penktadienį Dainius jau bus Vilniuje, bet neatlikęs savo misijos, kurios Otavoje laukė net keturias paras. Vilnietis turėjo koncertuoti su „Baltic Jazz Trio“, kuriame groja dar du džiazo meistrai iš Estijos ir Latvijos, Otavos nacionaliniame menų centre.
Tačiau lyg tyčia koncerto dieną miesto centras dėl teroro išpuolių buvo uždarytas, o muzikantai iš tolo stebėjo netoli salės lakstančius karius, klausėsi pokšinčių šūvių. Otavos nacionalinis menų centras yra prie pat parlamento, kuriame siautėjo užpuolikas.
„Nesitiki, kad dar vakar buvau ekskursijoje parlamente – nedaug trūko, kad patekčiau į patį sumaišties epicentrą“, – nelinksmai fantazavo D.Pulauskas.
Muzikantas ypač nusiminęs dėl to, kad perniek nuėjo drauge koncertą rengusių trijų Baltijos šalių ambasadų pastangos. Jas suvienijo Lietuvos diplomatai, trokštantys populiarinti Šiaurės Amerikoje Lietuvos bei europietišką džiazą. Į koncertą buvo prikviesta daug svečių, išpirkti bilietai. Jį mieste skelbė solidžios afišos.
Net gamtos stichijos nesugriaudavo D.Pulausko grupių planų. 2011-aisiais vilniečių pasirodymo Honkongo festivalyje nesužlugdė aštuonių balų uraganas, dėl kurio buvo atšaukti lėktuvų skrydžiai, uždarytos įstaigos, mokyklos ir parduotuvės, muzikantai įkalinti viešbutyje.
2012-aisiais keliaudamas į Etiopijos festivalį Adis Abeboje kolektyvas buvo visą parą įkalintas sniegu užverstame Stambulo oro uoste, kur trūko vietos net prigulti. Pernai nusileidusius Kaire muzikantus apakino smėlio pūga, o grojant mieste po atviru dangumi nesiliovė neramumai ir demonstracijos.
Tačiau koncertai visur įvykdavo. O žemės drebėjimą ir kelią į oro uostą užliejusią jūrą, traukiant iš Džakartos festivalio Indonezijoje, lietuviams prisiminti net smagu.
